Žemaičių vyskupijos 600-mečiui – naujas leidinys
Minint Žemaičių vyskupijos 600 metų ir Telšių vyskupijos 90 metų jubiliejines sukaktis išleista solidi ir ne kiekvieno galiai pakeliama knyga „Telšių vyskupija“. Priminsime, kad ji yra dedikuota Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Telšių kunigų seminarijos 90-osioms metinėms.
Knygos leidėjai – žemaičių muziejus „Alka“ ir Telšių vyskupija, pasitelkę istorikus ir muziejininkus, įgyvendino sumanymą visuomenei dar kartą priminti Žemaičių krikšto ir vyskupijos nueitą kelią, parodyti čia esančias bažnyčias, koplyčias, lurdus bei kitas protėvių statytas ir per visus negandų metus puoselėtas šventąsias vietas – žmonių dvasinio ir visuomeninio gyvenimo židinius. Vartant šį leidinį kiekvieną besidomintį vyskupijos istorija, vienuolijų veikla ar religinėmis organizacijomis pakeri žemaičių ganytojų dvasios stiprybė pačiais žiauriausios priespaudos metais, šventovių grožis, vietos meistrų talentingi statiniai ir žmonių susitelkimas apginti savo tikėjimą.
Leidinyje aprašytas Žemaičių krikštas ir pirmųjų parapijų kūrimasis, popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija leistas Telšių vyskupijos įsteigimas, pirmųjų ganytojų rūpesčiai: naujų parapijų, vienuolijų, katalikiškų mokyklų steigimas, bažnyčių statyba, spaudos leidyba bei kita katalikiška švietėjiška veikla.
Aprašyta, kokius vargus vyskupijai teko iškęsti okupacijų ir karų, ypač stalinizmo teroro metais, kai buvo uždaromos bažnyčios, likviduojami vienuolynai, persekiojami ir represuoti daugelis kunigų, jaunuoliams drausta rinktis kunigystės sakramentą, dvasininkai verbuoti tapti NKVD informatoriais. Nepaisant visko, bažnyčios tarnai stengėsi likti ištikimi Dievui, visokeriopai palaikyti tikinčiuosius. Per pogrindyje leistą „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, kurią uoliai rėmė vyskupijos kunigai, žinios apie persekiojamus tikinčiuosius pasiekdavo laisvąjį pasaulį.
Paskelbtas Telšių vyskupijos kunigų, nužudytų arba kentėjusių sovietų lageriuose ir kalėjimuose, sąrašas. Jų arti aštuoniasdešimties. Dar keletui buvo atimta teisė dirbti savo pareigose. Tarp kitų kalintų kunigų net tris kartus buvo suimtas ir nuteistas buvęs Gargždų bažnyčios vikaras kun. Antanas Šeškevičius (1914–2002). Už vaikų katechizavimą, devocionalijų platinimą, mirusių palydėjimą į kapines jis kalėjo Vorkutos, Permės lageriuose. Nors leidinyje nėra plačiau pasakojama, bet gargždiškiai prisimena, jog tai buvo neeilinis dvasininkas. Studijavo filosofiją Insbruko ir Vienos universitetuose, karo metais įšventintas į kunigus uoliai dirbo pastoracinį darbą Lietuvos parapijose, po lagerių ir tremties – Altajuje, Kirgizijoje, Sibire lankė tremtinius ir politinius kalinius. Nuo 1975 metų buvo Gargždų bažnyčios vikaras, vėliau kunigavo Klaipėdoje, dėstė Telšių kunigų seminarijoje, rašė knygas.
Buvęs disidentas kunigas Robertas Grigas prisimena, kaip pogrindinėje seminarijoje siekiant kunigystės dvasios tėvu ir studijų vadovu jis pasirinko kunigą Antaną Šeškevičių SJ. Kartą per mėnesį iš Kiauklių (Širvintų r.) atvykdavo į Gargždus atsiskaityti už išmoktą kursą, čia laikė egzaminus.
Knygoje išspausdinti platesni pasakojimai apie Telšių vyskupijos ganytojus – Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarą Justiną Staugaitį, vyskupus Vincentą Borisevičių, Liudviką Povilonį, Juozapą Pletkų, kuris ilgą laiką buvo Gargždų bažnyčios klebonas, Antaną Vaičių, Joną Borutą bei kitus. Pristatomas dabar šias pareigas eiti pradėjęs vyskupas Kęstutis Kėvalas.
Knygoje spausdinamos visų vyskupijos bažnyčių ir jų centrinių altorių nuotraukos. Pateikta informacijos apie vyskupijos šventovių architektūrą, jų autorius, pastatymo metus, vidaus išdėstymą ir apdailą bei mecenatus.
Aldona VAREIKIENĖ
