Žmonės, kūrę Gargždų istoriją: Otonas de Igelstromas
Pernai sukako 280 metų nuo Gargždų dvaro savininko ir bažnyčios, kuri sudegė per II pasaulinį karą, globėjo Otono Josefo Henricho de Igelstromo (1737– apie 1823 m.) gimimo. Šio švedų kilmės ir nuo XIII a. garsinusios Livoniją kilmingos giminės palikuonio tėvai tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje. Pats baronas tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos-Lenkijos Respublikos saulėlydžio (t. y. trečiojo padalijimo) veikėju. O. de Igelstromas buvo Rusijos nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje bei generolas Varšuvos sukilime 1794 m. Po ATR subyrėjimo į šipulius carienė Jekaterina II savo favoritams išdalijo žemes.
Motinos carienės valią įvykdė sūnus Pavelas I savo rašte pažymėdamas, kad „pelnytai ir amžinon paveldimon nuosavybėn…“ atiduoda žemes prie Gargždų „geradariui“ Otonui de Igelstromui. Nors baronas carinės Rusijos valdovų buvo gausiai apdovanotas visokiomis malonėmis, bet valdžios ramsčiu Gargždų ir Gulbinų seniūnijose netapo. Jo darbai įrodė, kad baronas nerėmė rusinimo politikos ir nevertė gargždiškių tapti stačiatikiais.
1786 m. ugnies liežuviai sunaikino Senosios gatvės (dabar – J. Basanavičiaus g.) pastatus, nepasigailėdami ir Bonos Sforcos bei Žygimanto Senojo dukters Onos Jogailaitės-Batorienės atkurtos bažnyčios. Miestelis pakilo iš pelenų jau kitoje vietoje, t. y. arčiau parko ir dvaro.
Apie 1791 m. dabartinės bažnyčios vietoje buvo pradėti statyti jau tretieji mediniai Dievo namai. Prie katalikiškų maldos namų išlaikymo bei dekoravimo prisidėjo naujasis Gargždų dvaro savininkas baronas O. de Igelstromas. Iš pagalbos ir dėkingumo parapijiečiai nusprendė savo geradarį kartu su žmona palaidoti po bažnyčia esančioje kriptoje-rūsyje. Ruošiant šiandieninės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios pamatus buvo aptikta skliauto formos kripta.
Parengė Monika VASYLIENĖ
