Žmonės trokšta tikro tikėjimo
Štai ir nutolo pirmoji pavasario šauklė – Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė. Kiekvienas stengėsi įdėti dalelę savęs, kad ši šventė būtų nepamirštama visiems.
Kaip niekada gražiai papuoštas altorius, Kristaus kapas. Savo puikiomis giesmėmis Mišiose stebino Sumos choras. Susikaupę ir atsakingai pasiruošę buvo ir kunigai. Nepamirštami jų pamokslai. Buvo taip didinga ir gražu, kai Velyknakčio mišiose brolio Vincento paraginta net keletą kartų visa bažnyčia skelbė: „Kristus prisikėlė“.
Toks pat įspūdingas buvo ir gavėnios, Velykų laukimo, metas. Kiekvieną sekmadienį buvo giedami Kalvarijos kalnai. Maloni staigmena buvo Sigito ir Vlados Stalmokų iniciatyva surengti trys susitikimai su broliais pranciškonais Pauliumi, Astijumi ir Benediktu. Šie susitikimai praėjo labai šiltai, prasmingai. Gausus būrys tikinčiųjų vos sutilpo salėje. Broliai pranciškonai dalijosi savo patirtimi, išgyvenimais, atvirai paliudijo, kaip buvo pakviesti eiti tikėjimo keliu. O savo šlovinimo giesmėmis susitikimus praturtino jaunimo šlovinimo grupelė. Giedojome visi kartu. Manau, kad žmonės tiesiog trokšta tikro tikėjimo: nuoširdaus, paprasto, išgyvento.
Dar vienas puikus renginys buvo mūsų kraštiečio brolio Vincento surengta Marijos mokykla. Šis renginys tęsėsi tris dienas. Atvyko gerai pasiruošusi brolio Vincento grupė, ir mums buvo suteikta galimybė išgirsti jų stiprius liudijimus, pamokymus, Šventojo Rašto aiškinimus.
Galbūt šiek tiek mažoka buvo informacijos, nes sudomino šis renginys vyresnius žmones. O taip norėjosi, kad ir jaunimas dalyvautų šioje mokykloje. Nes būtent jaunimas ir vadovavo šiam renginiui.
Tikiuosi ir laukiu, kad tokie renginiai kartosis, kad jais susidomės ir jaunimas. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie negaili savęs, kad uždegtų tikėjimo džiaugsmu kuo daugiau naujų širdžių ir bent jau sekmadieniais bažnyčios papilnėtų.
Elena MAČIULIENĖ
