Gargždiškio aistra – muzika ir fotografija

Muzika ir fotografija/videografija – pomėgiai, kuriems gargždiškis E. Šlykovas, gyvenantis Estijoje, skiria savo laisvalaikį: „Muzikos klausymas padeda atsipalaiduoti, o fotografavimas – išlikti aktyviam net po darbo dienos.“

„Muzika mano gyvenime užima 90 GB“, – šypsodamasis sakė anglų filologijos bakalauro studijas Klaipėdos universitete baigęs gargždiškis Edgaras ŠLYKOVAS. Šiuo metu vaikinas gyvena Estijoje ir dirba informacinių technologijų paslaugų konsultantu, o laisvalaikiu, be muzikos, mėgaujasi ir fotografija.

Nuo paauglystės – elektroninė

– Kada susidomėjai ir kokia muzika? Ar kasdien jos klausaisi?

– Paauglystėje buvau paniręs į elektroninę muziką ir iki šiol ją mėgstu. Instrumentinė elektroninė muzika man padeda atsipalaiduoti stresinėse situacijose darbe. Labai džiaugiuosi, kad darbe valandų valandas galiu jos klausytis. Kitaip būtų labai nuobodu ir tylu. Mašinoje radijo klausau tik iš bėdos, dažniausiai tenka ieškoti per visas stotis, kol išgirsiu ką nors, kas patinka.

– Ar keitėsi muzikinis skonis?

– Skonis pasikeitė turbūt dėl to, kad progresavo elektroninės muzikos kokybė, be to, išsivystė daugybė naujų elektroninės muzikos žanrų, iš kurių mėgstu progressive house, deep house, progressive trance. Šių žanrų muzika yra labai melodinga, o tai man labiausiai ir patinka.

– Tikriausiai neatsispyrei pagundai kurti muziką?

– Taip, tiesa. Internete mokiausi teorijos, o vėliau nusipirkau sintezatorių su USB jungtimi prie kompiuterio ir pradėjau kurti elektroninę muziką. Tačiau niekada nesiekiau kurti tokio muzikos žanro, kuris tuo metu buvo populiariausias elektroninės muzikos pasaulyje. Visada kūriau tai, kas man patiko, nes norėjau, kad mano darbas būtų originalus.

– Gal esi dalyvavęs konkursuose?

– Ironiška, kad nelabai mėgdavau klausytis radijo, tačiau vieną kartą teko dalyvauti „Power Hit Radio“ remiksų konkurse, kuriame teko dirbti su Monikos Linkytės kūriniu „Leisk man pasiklyst“. Taip nutiko, kad laimėjau šį konkursą, ir radijo topuose mano remiksas pasiekė netgi 3-iąją vietą. Iki šių dienų vis dar kuriu elektroninę muziką, tačiau yra atsiradę didesnių atsakomybių ir nebėra galimybės skirti tam daug laiko.

– Ar kada svarstei, jog muzika galėtų būti ne tik pomėgis?

– Vaikystėje kaip ir daugelis turbūt norėjau būti policininku, na, o paauglystėje norėjau savo ateitį sieti su elektronine muzika. Šeimos nariai pirmieji išgirsdavo mano kūrinius. Juos siųsdavau broliui, kad įvertintų ar sukritikuotų. Jis pradėjo klausyti elektroninės muzikos anksčiau nei aš.

– Ar dažnai lankaisi koncertuose?

– Koncertuose lankausi labai retai, tačiau norėčiau nueiti į juos dažniau. Laukiu, kada mano mėgstamiausi atlikėjai koncertuos kur nors Europoje, kad būtų patogu nuvažiuoti, tačiau dėl šių dienų situacijos, panašu, kad dar teks ilgai palaukti.

Sieks sujungti pomėgius

– Muzika – ne vienintelis tavo pomėgis?

– Turiu ir kitą – fotografiją/videografiją, tačiau nenuleidžiu rankų ir sieksiu ateityje sujungti šiuos du pomėgius. Fotografija irgi domiuosi nuo paauglystės. Mėgau fotografuoti telefonu ir galvoti apie kompoziciją, tačiau niekada neturėjau progos išbandyti profesionalaus fotoaparato. Gyvendamas Lenkijoje (po studijų Edgaras apsigyveno Varšuvoje, kur studijavo mylimoji – aut. pastaba), kai mylimosios sesuo atidavė savo seną fotoaparatą, pradėjau fotografuoti ir laikui bėgant supratau, kad labai patobulėjau. Persikėlęs į Estiją, nusprendžiau nusipirkti naują fotoaparatą ir net pradėjau dirbti su klientais.

Fotografavimas man padeda išlikti aktyviam. Nors ir visą dieną darbe jaučiuosi pavargęs, bet po darbo, kai išeinu į lauką su fotoaparatu, dingsta susikaupęs nuovargis ir atsiranda daug energijos.

– Ar šeima palaiko tave, matydama kūrybinius ieškojimus?

– Taip, šeimos nariai yra pirmieji, su kuriais pasidaliju savo darbais, kad galėtų pasidžiaugti kartu su manimi. Man labai svarbus artimųjų palaikymas, todėl ir noriu, kad jie matytų mano progresavimą.

– Pasidalink svajonėmis.

– Noriu keliauti po pasaulį. Per 23 metus Lietuvoje neteko nuvažiuoti toliau nei iki Latvijos, na, o per paskutinius dvejus metus, kai supratau, ką reiškia keliauti, teko gyventi dviejų šalių trijuose skirtinguose miestuose. Aišku, keliauti noriu ne tik todėl, kad pamatyčiau pasaulį, bet ir kad fotografijose įamžinčiau skirtingas kultūras.

Kalbėjosi Laima ŠVEISTRYTĖ

Nuotr. iš asmeninio archyvo