• 8 rugpjūčio, 2022
|

176 sklypų kvartalas – geriamojo vandens ir nuotekų tinklų stygiaus įkaitas

Gargždiškis, feisbuko paskyroje pamatęs Savivaldybės administracijos direktoriaus Justo Ruškio kvietimą jam užduoti klausimus, kreipėsi į „Bangos“ redakciją prašydamas konkrečių atsakymų į opius Gargždų miesto 176 sklypų gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams klausimus. Jau dvejus metus besitęsianti problema dėl vandens ir nuotekų tinklų įvedimo varo naujųjų sklypų savininkus į neviltį. Administracijos direktorius kviečia gyventojus problemas spręsti kartu.


Pirmiausia – susisiekimo infrastruktūra
Maždaug prieš 10 metų Klaipėdos rajono savivaldybė įsipareigojo gyventojams grąžinti turėtas žemes miesto ribose, tačiau ten jau buvo užstatyti daugiabučiai namai. Savivaldybė žemę grąžino mieste, tik kitoje vietoje, kur ir susikūrė 176 sklypų kvartalas. Kai kurie žemių savininkai sklypus pardavė ar padovanojo savo vaikams.
2018 m. šiuose sklypuose buvo išduoti leidimai namų statyboms. Savivaldybė pasirūpino elektra ir keliais. Per kelerius metus kvartale išdygo ne vienas namas. 2020 m. pasistatęs namą 176 sklypų gyvenamųjų namų kvartale gargždiškis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. pastaba) kreipėsi į rajono Savivaldybę, merą Bronių Markauską, keldamas klausimą dėl komunikacijų (vandens, nuotekų) įvedimo. Gautame atsakyme iš mero buvo pateikta informacija, kad 2019 m. buvo skirtos lėšos 176 gyvenamųjų namų kvartalo gatvių be dangos įrengimui, kurios 2020 m. buvo įrengtos. „Atliktiems statybos darbams galioja LR teisės aktuose nustatytas statinio 5 metų garantinis terminas (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnis kaip 5 metai. Likusių komunikacijų (vanduo, nuotekos) nėra planuojama įrengti anksčiau nei 2025 m., kada baigsis gatvių be dangos įrengimo garantinis laikas“, ‒ paaiškinama atsakyme.


Ministerija pirmąkart neatsakė
Naujajame kvartale įsikūrę gyventojai buvo raginami patys įsirengti vandens gręžinius, nes AB „Klaipėdos vanduo“ naujakuriams atsakė, kad kol nebus 70 proc. pastatytų namų, tol lėšų neskirs, o Savivaldybėje centralizuoto geriamojo vandens tiekimo tinklams įrengti esą irgi nėra lėšų. Opios problemos neišsprendus, kvartalo gyventojai 2021 m. lapkritį tikėdamiesi būti išgirsti raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Tačiau praėjo ir Kalėdos, ir Naujieji, o gargždiškiai iš sostinės jokio atsakymo negavo. Nesulaukę šių metų sausio mėn. kreipėsi pakartotinai. „2021 m. lapkričio 5 d. raštu kreipėmės į LR aplinkos ministeriją dėl vandens ir nuotekų įvedimo į 176 sklypų kvartalą, esantį Gargždų mieste, Klaipėdos rajono savivaldybėje. Buvo siųsta 19 lapų su gyventojų prašymais, kvartalo projektu ir vandens laboratoriniais tyrimais. Atsakymo iki šiol negavome. Nebežinodami, ką daryti, kas galėtų padėti išspręsti mums labai opią problemą, pakartotinai kreipiamės ir prašome padėti“, ‒ neprarasdami vilties sudominti Aplinkos ministeriją savo laiške dėstė kvartalo gyventojai. Jie rašė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė yra padariusi vandens ir nuotekų projektus, bet lėšų projektų įgyvendinimui nesuranda. Laiško autoriai atkreipė ministerijos dėmesį, kad gyventojams įsirengus nuotekų valymo įrenginius 8 arų sklype pagal nuotekų higienos reikalavimus, kitam asmeniui įstatymiškai nebeatitinka atstumas gyvenamojo namo statybai. Šiame kvartale jau esą apie 20 proc. pastatytų namų ir ruošiamasi ten gyventi. Rašte apgailestaujama, kad Savivaldybė šį kvartalą paliko likimo valiai, supriešino kvartalo sklypų savininkus, kurie pasistatė namus, o gyventi negali, nes nėra reikalingų inžinerinių komunikacijų. „Turintieji tuščius sklypus laukia, kol pasistačiusieji įsives miesto komunikacijas“, – konstatuoja kreipimosi į ministeriją autoriai.
Gyventojai atskleidė, kad pasistačiusieji namus buvo priversti išsikasti šulinį arba vandens gręžinį, taip pat įsirengti nuotekų valymo įrenginius: „Šitiek buvo investuota, tačiau vandens, jei jo iš viso rasta, nebuvo galima vartoti, nes neatitiko geriamojo vandens higienos normų – gręžiniuose didelis dujų kiekis ir siurblys iš gręžinio nepaima vandens. Esant tokiai situacijai (nėra vandens) dauguma sklypų savininkų sustabdė statybas, o kurie pasistatė, liko ne tik nuskriausti, bet ir negali įsikelti gyventi.“
Akcentuota, kad šis kvartalas yra miesto centre ir aplink jį nutiestos magistralinės linijos, kuriomis naudojasi seniau gyvenantys gyventojai, taip pat senelių globos namai. „Šalia rengiamas dar vienas apie 50 sklypų kvartalas, kurio likimas toks pat. Teisingiau būtų užbaigti pirmą kvartalą, nes čia elementarus lėšų švaistymas. Šalia kelio, pačiame miesto centre, Savivaldybė iškasė griovius nuotekoms subėgti. Visiškas absurdas. Labai tikimės, kad suprasite mūsų problemas ir padėsite“, ‒ laiške ministerijai savo bėdas dėstė gargždiškiai.


Savivaldybei priminė pareigą
Pagaliau į antrąjį gyventojų skundą Aplinkos ministerijos atsakyme gyventojai buvo informuoti, kad pirmasis paklausimas 2021 m. lapkričio 5 d. pagal kompetenciją atsakyti buvo nukreiptas Klaipėdos rajono savivaldybei.
„Savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja ir organizuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, infrastruktūros plėtrą savo teritorijose“, ‒ gargždiškiams išaiškinama Aplinkos ministerijos atsakyme. Jame taip pat paminėta, kad įstatyme įtvirtinta savivaldybėms pareiga iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti planus ir juose nustatyti aglomeracijų ribas (aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. susidarančių nuotekų turės būti surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis, likusi nuotekų dalis galės būti tvarkoma individualiomis sistemomis) ir iš naujo įvertinti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija taip pat šių metų pradžioje pateikė atsakymą dėl centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklų statybos Gargždų miesto 176 gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams.
„Savivaldybės administracija atsakydama į 2022-02-11 kreipimąsi patvirtina, kad šiuo metu yra rengiamas Klaipėdos rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas (toliau – Planas). Pateikiama informacija apie į įstatymų numatomą aglomeracijos teritoriją patenkančių aptarnaujamų vartotojų skaičių. Numatoma, kad 2023–2031 m. prie centralizuotų buitinių nuotekų tvarkymo tinklų Klaipėdos rajone bus prijungti apie 2 259 nauji vartotojai“, – praneša gyventojams rajono Savivaldybė.
Plano sprendiniuose numatyta, kad Gargždų miesto 176 gyvenamųjų namų kvartalas pateks į I etapo teritoriją – vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros vystymas (gali būti vykdomi paruošiamieji darbai infrastruktūros vystymui: investicinių projektų rengimas, detaliųjų planų rengimas, techninių/darbo projektų rengimas).
„Manome, kad iki 2027 m. Gargždų miesto 176 gyvenamųjų namų kvartalas bus prijungtas tiek prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo, tiek prie buitinių nuotekų tvarkymo tinklų“, – tokią žinią iš Savivaldybės gavo naujakuriai.

Vandens kokybė itin prasta
Anot gargždiškio, 176 gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų atstovo, Savivaldybė, skirdama tuos sklypus vietoje turėtų žemių mieste, neįvykdė tam tikrų įsipareigojimų. Jis skaudžiai kėlė klausimą, kodėl prieš projektuojant 176 sklypų kvartalą nebuvo įvertinta, kad gyventojai, individualiai įsirengę gręžinį ar šulinius, problemos vien savo jėgomis neišspręs, nes tame žemės plote yra labai prasta geriamojo vandens kokybė? Kai kurie gyventojai, praėjusių metų vasarą iš dviejų gręžinių gavę AB „Klaipėdos vanduo“ tyrimų atsakymus, susiėmė už galvos. Naujakurių nuomone, tik savižudis gali ryžtis gerti tokį vandenį. Tyrimo protokole pateikti mėginių tyrimų rezultatai: pavyzdžiui, tiek viename, tiek kitame gręžinyje amonio kiekis viršija normą. Protokole pažymėta, kad amonio turėtų būti ne daugiau nei 0,50 mg/l, o viename gręžinyje rasta 8,68 mg/l, kitame – 5,92 mg/l. Normą viršija ir bendroji geležis: protokole pažymėta, kad jos turėtų būti ne daugiau nei 200 µg/l, tačiau viename gręžinyje bendrosios geležies rasta net 1860 µg/l, kitame – 1800 µg/l. Tirtas ir permanganato indeksas, jo esą turėtų būti ne daugiau nei 5 mgO2/l. Viename gręžinyje jo rasta 21,58 mgO2/l, kitame – 15,92 mgO2/l. Tokius tyrimus gyventojai palydi komentaru, kad jų vanduo „uždegtas dega“.


Tikslas – suburti bendriją
Kvartalo gyventojas taip pat atkreipė dėmesį, kad minėto sklypų kvartalo gyventojų lūkesčiai liko apvilti, jie patyrė materialinių nuostolių, kurie nebuvo suplanuoti. Esą kvartalo gyventojai norėtų gauti aiškius ir konkrečius atsakymus dėl vandens tiekimo ir nuotekų sistemų. Jie jaučiasi tarsi užburtame rate: Aplinkos ministerija aiškina, kad tai ne jų kompetencija, o Savivaldybė „atsimuša“ lėšų stygiumi ir rožiniais ateities planais. Žmogus sakė, kad nusivylusiųjų gyventojų kantrybės taurė jau sklidina: nesulaukę realios pagalbos ne po kelerių metų, o artimiausiu laikotarpiu jie ketinantys kreiptis į teismą dėl esą Savivaldybės nevykdomų LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų, taip pat Savivaldybės pareigos suteikti geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. „Jau dveji metai vargstame. Jeigu aš namą pasistačiau, man reikia šiandien gyventi, o ne pažadais. O ir dabar vis dar išduoda leidimus žmonėms statytis namus“, ‒ atkreipia dėmesį gargždiškis.
Naujojo gyvenamųjų namų kvartalo atstovas „Bangai“ sakė, kad gargždiškiai būtų nieko prieš įkurti kvartalo bendriją, tačiau kėlė klausimą, kaip gi tai padaryti. Esą tik apie 40 kvartalo gyventojų pažįsta vieni kitus. Kiti dar tik statosi namus arba turi tuščius sklypus. „Kaip gi tuos žmones surinkti? ‒ teiravosi gargždiškis. ‒ Gal Savivaldybė galėtų suorganizuoti visuotinį susirinkimą? Tuomet visi susirinkę kartu spręstume, ką toliau daryti.“

KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Justas RUŠKYS:
„Informuojame, kad tiek šiuo metu dar galiojančio, tiek baigiamo rengti Klaipėdos rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniuose minima 176 sklypų kvartalo teritorija yra įtraukta į centralizuotų tinklų išvystymo zoną, todėl perspektyvoje numatyta tinklus įrengti.
Parenkant teritorijas ir objektus, kuriuose vandentvarkos infrastruktūros plėtra turi būti vykdoma pirmiausia, atsižvelgiama į teisės aktuose nustatytą 3 000 eurų vieno gyventojo prijungimui kriterijų.
Deja, minima teritorija šiuo metu užstatyta tik pavieniais namais, todėl viešasis vandens tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė nematantis perspektyvos vystyti infrastruktūros, kol nebus pasiektas didesnis užstatymas.
Po naujai parengto specialiojo plano patvirtinimo bus atnaujintas objektų, kuriuose bus vystomi centralizuoti tinklai ir/ar tvarkoma esama vandentvarkos infrastruktūra, sąrašas. Atitinkamai po patvirtinimo Taryboje bus galima tiksliau informuoti apie galimus įgyvendinimo terminus. Vien 2022–2027 m. laikotarpiui numatytas lėšų poreikis vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklams Klaipėdos aglomeracijos teritorijoje – 4,4 mln., o viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje 2022–2032 m. – 46,4 mln.
Šiuo metu yra sudarytos teisinės galimybės statyti gyvenamuosius namus ir statybos laikotarpiui apsirūpinti vietiniais sprendiniais, t. y. išgaunant vandenį šuliniuose ar gręžiniuose, o nuotekas kaupiant išgriebimo rezervuaruose. Taip pat svarstoma galimybė įrengti dalį reikiamų tinklų pagal Savivaldybės infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatas, sudarius Savivaldybės infrastruktūros sutartį. Tai leistų vystytojams atgauti dalį lėšų, investuotų į Savivaldybės infrastruktūrą, prie jų jungiantis kitiems gyvenamųjų namų statytojams.
Kviečiame 176 sklypų kvartalo savininkus burtis, kurti bendriją ar ieškoti kitų bendradarbiavimo tarpusavyje formų. Turint kvartalo atstovą ar atstovų bus paprasčiau bendrauti nei su pavieniais asmenims, galėsime greičiau ir efektyviau spręsti problemas, o svarbiausia – tai atveria kelius ir kitoms finansavimo galimybėms pagal įvairias Savivaldybės programas, per bendradarbiavimo sutartis ir panašiai. Nuoširdžiai kviečiu kylančias problemas spręsti kartu.“


Monika CALZONAITĖ
Laimos ŠVEISTRYTĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių