Be vasaros gyvenims – nei šiuoks, nei tuoks
Renginio dalyviai – organizatoriai, skaitovai, klausytojai ir fotografai buvo tikrai dėkingi Lankupių bendruomenei, padėjusiai organizuoti šį jaukų susibūrimą.
Juokingi ir liūdni eilėraščiai, linksma ir mąsli proza – visa garsiai skambėjo Lankupiuose, visai netoli ilgiausio Lietuvoje kabamojo tilto, bendruomenės namų kiemelyje karštai vasaros saulei šviečiant. Tai kasmečiai tradiciniai Vasaros skaitymai, juos organizuoja viešoji Jono Lankučio biblioteka, o renginį veda kaip ir kasmet puikioji, šmaikščioji Diana Ciparienė. Renginio dalyviai – organizatoriai, skaitovai, klausytojai ir fotografai buvo tikrai dėkingi Lankupių bendruomenei, padėjusiai organizuoti šį jaukų susibūrimą.
O šiemet jis buvo nepamirštas ir svečių iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos: atvyko trys puošnios damos – vicemerės Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė bei Tarybos narė Regina Kernagienė. Jos sveikino renginio svečius, linkėjo įspūdžių, gražių žodžių, įteikė šakotį – po visų skaitymų jis buvo kaipmat skaniai sulaužytas ir suvalgytas.
Padėkojus Lankupių vėjui, kad bliuzeles jisai kilnoja, sijonus pakedena, naujos eilės suskambėjo – dažnai ryškiai žemaitiškai, su pajuokavimais, apie meilės vargus pasibėdavimais. Ne tik žemaitiški žodžiai renginyje skambėjo – Gerda Jankevičiūtė savo kupiškėnų tarmės neužmiršo ir dailiai šia tarme savo kūrybą paskaitė, kartu ir pirštu priminė, kad Lietuvoj gyvena ne vien žemaičiai, bet dar ir kupiškėnai.
Pirmieji iš Oginskių miesto – rietaviškiai ir apie tėvynę liūdnai eiliavo, ir liežuvį smagino – kaip šou nuo lenciūgo nusitraukė, kaip nuo nelaimingos meilės tik bulbynę beliek srėbti ir kojas nuo anos ištiesti.
Skuodiškių literatų klubo „Nojus“ vadovė Dalia Zabitienė pristatė vyriausią Vasaros skaitymų skaitovą, beveik 90 metų, bet tikrai jaunatvišką Leoną Rimeikį. Leonas yra kraštotyrininkas, aktyvus literatas, kelių knygų autorius, be to, turi ir Kiečiausio žemaičio titulą. Žemaitis iš atminties išeiliavo savo gyvenimo istoriją apie simpatijas ir meiles – apie rudaakelę Oną, apie aukštą Stasę, šokiuos tancintą Marytę, Birutelė – darbšti kaip bitelė, gražuolė Daiva – širdies atgaiva, vo sorulė Irena, nu kai supykst, kauk kaip sirena. Ir nė su viena žemaičiui nieko taip ir neišėję, taip ir likęs be žmonos.
„Vingiorykščių“ klubo iš Plungės vadovė Adelė Daukantaitė atvežė visą būrį savo literatų. Gražiai eiliavo puošni, skrybėliuota skaitymų dama Irena Stražinskaitė-Glinskienė, ji batus, laiką, meilę ir rudenį apmąstė, Daiva Rudelytė, šiemet išleidusi knygelę „Gyventi su saule“, taip pat dailias eiles sudeklamavo.
Štai Lauros iš Telšių kūryba skambėjo moderniai – apie pripampusias, tingias, railiojančias muses ir net apie įkaitusius pakaušius.
Šilalės viešosios bibliotekos moteriškės apie vergavimą orams papasakojo, Teresė Uksienė prisiminė skaudžią tremtinių dalią. Jauna poetė iš Girininkų padeklamavo liūdną eilėraštį jos mirusiai mamai.
Gargždiškė Aida apie gyvenimą paskaitė, o vienas pirmųjų žemaitiškai rašyti ėmęs poetas Pranis Žvinklys prajuokino eilėraščiu „Be tavęs gyvenims nei šiuoks, nei tuoks“ – apie meilę, surukusias murzas ir visuokius šmuotus petelnėj.
Ir Bružienė savo ruožtu dėjo kalbą iš širdies – apie dobilus, durnus katinus, katrie į kaminus braižydamiesi krenta, apie įtampą ir krepšininkus, katrie su reikalu į kiaurą krepšį mėto.
O ant galo dainas traukėm – akordeoną Regina pagrajino, mažoji Auksė Auškelytė padainiavo „Buoba ruopę ruovė“, visi ratu sustoję Lankupių himną traukėm.
Dėkui dar ir šeimininkėms, katros skanų šiupinį ištaisė ir stalą gražiai nuklojo. Daug dalyvių dar ten buvo, buvo vaišių ir linksmybių, ir prabočykit, jei ko nesuminavojau.
Giedrė BRUŽIENĖ
Lino BRUŽO nuotr.
