Priekulės miesto šventėje atsigręžta į svarbius krašto istorijos momentus

Parodos „Klaipėdos kraštas ir Lietuva: lemtingi 1923-ieji“ pristatymas bei dokumentinio filmo „Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“ peržiūra Priekulės kultūros centre tapo prasminga  įžanga į  praėjusią savaitę tris dienas vykusią miesto ir žirginio sporto šventę. Simboliška, kad minėta paroda ir filmas pristatyti minint  Klaipėdos krašto metus.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto parengtoje modernioje lengvai eksponuojamoje parodoje „Klaipėdos kraštas ir Lietuva: lemtingi 1923-ieji“ atsispindi reikšmingiausius įvykius, prasidėjusius Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prisijungimu prie Lietuvos. Ekspozicijoje daug dėmesio skiriama istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Budriui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams ir kt., kurių veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo. Parodoje panaudotos fotografijos bei dokumentai iš įvairių archyvų, muziejų bei privačių rinkinių.

Priekulės kultūros centre parodos atidaryme Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys priminė, kad paroda „Klaipėdos kraštas ir Lietuva: lemtingi 1923-ieji“pirmiausia buvo sėkmingai pristatyta  sausio mėnesį Lietuvos Seime. Jis akcentavo, kad muziejus ir Klaipėdos universitetas aktyviai bendradarbiauja ir taip pat yra „mūsų gražus prisidėjimas prie fundamentalaus  700 puslapių knygos, dokumentų rinkinio, skirto 1923-ųjų įvykiams“.  Dr. J. Genys akcentavo, kad siekiant šiuos visai Lietuvai svarbius istorinius įvykius įdomiai ir patraukiančiai  pristatyti jaunajai kartai gimė idėja sukurti interaktyvų edukacinį žaidimą. Žaidime „Klaipėda. 1923“ istorinis pasakojimas pateikiamas papildant jį įvairiomis užduotimis, autentiškų dokumentų kopijomis, svarbių istorinių asmenų biografijomis, istorinėmis fotografijomis iš Mažosios Lietuvos istorijos ir kitų muziejų rinkinių.

Pasak muziejaus istorijos skyriaus vedėjos, parodos kuratorės Zitos Genienės paroda  „Klaipėdos kraštas ir Lietuva: lemtingi 1923-ieji“ yra  klasikinis istorinis ir gausiai vaizdais iliustruotas pasakojimas apie tai, ką turi žinoti, matyti, suprasti  kiekvienas lietuvis. Istorikė pasidžiaugė, kad renkant istorinę medžiagą apie Klaipėdos kraštą nestokojama iliustracijų, nes čia anksčiau gyveno ir dirbo daug fotografų.  Ir dabar muziejus turi pagalbininkų, mecenatų iš Paryžiaus, Švedijos, kurie yra pateikę nemažai nuotraukų, susijusių su Priekulės istorija. Taigi, istorikė Z. Genienė užsiminė, kad įmanoma parengti parodą, skirtą specialiai Priekulei.

Doc. dr. Silva Pocytė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, išsamiai apžvelgusi 1923-ųjų sukilimo prielaidas ir istorinę vertę, akcentavo, kad svarbiausia visuose įvykiuose yra žmonės, be kurių tokie istoriniai procesai nebūtų įvykę. „Pastebėjau ir džiaugiuosi, kad jau pusmetį minint Klaipėdos krašto prijungimo 100-metį būtent žmonės, jų veikla yra dėmesio centre. Labai svarbu neužglaistyti faktų, kurie mums yra nepriimtini, svarbu ir tai, kad žmonės, kurie į Klaipėdos kraštą atsikėlė gyventi po Antrojo pasaulinio karo pritapo šiame krašte, įvykius jau priima kaip savo istoriją ir saugo kultūrinį, konfesinį krašto palikimą“, – kalbėjo istorikė, parodos pristatymo moderatorė dr. S. Pocytė.

Gausiai susirinkusiems priekuliškiams buvo  pristatytas Andriaus Lygnugario režisuotas filmas „Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“. Filmo prodiuseris, žurnalistas Edmundas Jakilaitis samprotavo, kad 1923 –ųjų metų sukilimas buvo tarsi galimybių lango atsivėrimas Lietuvos valstybei, taip kaip atgavus Nepriklausomybę naujas galimybių langas Lietuvai atsivėrė įstojus į NATO. Pasak jo, filmo kūrėjus itin žavėjo ministro pirmininko, užsienio reikalų ministro  Ernesto Galvanausko stipri asmenybė, būtent jis ir buvo sukilimo įkvėpėjas, atsakingai priėmęs lemtingus sprendimus. „Ernesto planas“ – toks buvo net pirminis filmo pavadinimas.

„Filmui visgi pasiskolinome mūsų konsultanto prof. Alfonso Eidinto romano „Pūga prie Mėmelio“ pavadinimą. Šis grožinis kūrinys, įvertintas ir Ievos Simonaitytės premija, padėjo mums geriau suprasti atmosferinius dalykus. Kokia nuotaika vyravo traukinyje, vežančiame sukilėlius į Klaipėdos kraštą, ar kas vyko tuomečio ministro pirmininko E. Galvanausko bute sprogus teroristų padėtam užtaisui“, – pasakoja E. Jakilaitis.

Prodiuseris E. Jakilaitis ir istorikas A. Eidintas apie meninio filmo idėją buvo pradėję kalbėti prieš penkerius metus. Jiems besvarstant atsirado kiti kūrėjai, nutarę imtis šios istorijos. Tačiau prieš metus, jau visai  artėjant Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečiui,  su E.Jakilaičiu susisiekė  Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė ir pasakė, kad būtina ką nors daryti, nes filmo gali niekas nebesukurti.

„Savo veiklą visą laiką vertinu kritiškai, bet, man atrodo, kad šis dokumentinis filmas pavyko, jis sukuria dramatišką atmosferą, iškelia veikėją, pakankamai plačiai papasakoja  kontekstą. Kino teatruose šis dokumentinis filmas gausiai lankomas, o tai jau šį tą byloja”, – prieš filmo peržiūrą kalbėjo E.Jakilaitis.

Filmo kūrėjų nuomone, ministras pirmininkas E. Galvanauskas inicijavo įspūdingiausią slaptą karinę operaciją Lietuvos istorijoje – civiliai perrengti Ypatingos paskirties rinktinės vyrai inscenizavo vietos gyventojų sukilimą ir perversmą.Buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą. Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių. Lietuva Klaipėdos kraštą prisijungė su minimaliomis aukomis ir nesusipykusi su tarptautine bendruomene. „Klaipėdos uostas Lietuvai vėl atvėrė naujus vartus į pasaulį“, – atkreipė dėmesį filmo prodiuseris E. Jakilaitis.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.