Karo atblokštų ukrainiečių ir lietuvių kultūrų bendrystė Doviluose

Ukrainoje Prisikėlimo varpų gausmą praėjusį sekmadienį gožė verksmai ir sprogimai. Agresorė Rusija jau du mėnesius ten neša mirtį. Milijonai ukrainiečių spėjo ištrūkti iš savo miestų ir kaimų – apie 900 saugų prieglobstį rado Klaipėdos rajone.

Praėjusį sekmadienį, kai lietuviai šventė mažąsias Velykėles, Atvelykį, o ukrainiečiai – didžią iškilmę šv. Velykas, karo atblokštus pabėgėlius sušildyti gerumu, užkrėsti gera nuotaika pasistengė rajono Savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka ir Dovilų etninės kultūros centras su būriu savanorių, saviveiklininkų ir kitų pagalbininkų. Įsijungė ir bendruomenės žmonės.
Geriau nei Judrėnuose nerado
Žvarboką praėjusį sekmadienį Dovilų etninės kultūros centro kiemelyje visus svetingai pasitiko renginio organizatoriai. Renginio scenarijaus autorius, etnologas dr. Jonas Tilvikas, Velykų bobutės zuikių piemuo – klaipėdiškis lėlininkas, aktorius Linas Zubė iš kailio nėrėsi, kaip sudominti susirinkusiuosius, įtraukti į žaidimus, ypač svečius.
Aplinkui šurmuliavo, klegėjo, gerą nuotaiką skleidė tranki liaudiška muzika, skambėjo folkloro ansamblio „Kvėitys“ dainos. Nuo karo pabėgę ukrainiečiai, užuovėją radę seniūnijose, su palyda atriedėjo į šventę, būriavosi kiemelyje. Mamos su kūdikiais ant rankų, močiutės, iš akių nepaleisdamos savo anūkėlių, žvalgėsi, stebėjo, kas čia vyksta. Lietuviškai negalėjo suprasti, bet pastangas sujungti kultūrų bendrystei, išblaškyti slogias mintis svečiai jautė širdimi. Kalbinti ukrainiečiai kartojo: „Jūs geri, rūpinatės mumis. Ačiū.“ Ir ne viena pašnekovė nubraukė ašarą: daug praradusi, didvyriškai kovojanti Ukraina tikrai laimės.
Iš Judrėnų į šventę atvažiavo 18 ukrainiečių – trys ten apsigyvenusios šeimynos (moterys su vaikais), lydimos aktyvių bend­ruomenės narių Mildos ir Mariaus Mockų. Jie pasakojo, kad vienai šeimai verslininkai leido apsigyventi savo name, skirtame darbuotojams. Užsienyje uždarbiaujantis judrėniškis irgi atvėrė namų duris pabėgėliams, būstą pasiūlė ir daugiavaikė šeima. „Mes glaudžiai bendraujame su ukrainiečiais, susidraugavome. Sužinojus, ko jiems reikia, reikalus tvarkyti padeda seniūnija, bendruomenė, mokykla, – pasakojo M. Mockienė. – Dalis įsidarbino mūsų seniūnijoje veikiančioje medienos apdirbimo įmonėje – moterims gal sunkoka, bet pasirinkimo čia nėra. Kitos laukia sezoninių darbų – prasidės uogų rinkimas ir kiti darbai ūkiuose.“
Ukrainiečių vaikai mokosi Judrėnų mokykloje. Pasak Mildos, jie lengvai integravosi, susirado draugų, mergaitės lanko šokių būrelį ir jau koncertavo Veiviržėnuose.
„Geri čia žmonės – bendraujantys, nuoširdūs, – patikino Julija, su sūneliu, sesers šeima atvykusi iš Ochtyrkos, miesto didvyrio. – Mūsų vyrai dirba Ukrainoje. Karas čia mus atginė – norime greičiau į savo gimtuosius namus.“
Beje, Julija, atvykusi į Jud­rėnus, neketino čia pasilikti – išvyko į Vokietiją pas krikšto mamą. „Nepatiko ten – grįžau čia vėl“, – prisipažino karo pabėgėlė.

Domino edukacijos ir amatai
Nuotaikingame Atvelykio renginyje susirinkusieji turėjo ką veikti: edukacijos, pažintis su amatais, kvietimas susikurti velykinį margutį, kiaušinių ridenimas ir ieškojimas, grožio procedūros princesėmis norinčioms tapti mergaitėms. Šildė žaidimai, muzika, dainos. Etnologas Helmutas Lotužis nespėjo kepti vofelių – Klaipėdos krašto gardėsio, kuriuo stengėsi pavaišinti kuo daugiau ukrainiečių.
Klaipėdos rajono amatų centro direktorės, veiviržėniškės Valės Krauleidienės edukacija labai sudomino šventėje viešėjusius fotomenininkę Liliją Valatkienę ir buvusį ilgametį Australijos lietuvių bendruomenės pirmininką Vytautą Jušką. Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, L. Valatkienė Dovilų etnokultūros centre surengs įspūdingą parodą „Saga apie Lietuvą“.
Prie tautodailininkės Dalios Lengvinaitės spietėsi vaikai, norintys išmokti iš šiaudų pinti paukštukus. Doviliškė bibliotekininkė Eligija Žukauskienė rodė, kaip žolelėmis ir svogūnų lukštais marginti kiaušinius. „Mes irgi panašiai darome, – pastebėjo Valentina, su dukra ir anūku atvykusi iš Charkivo, laikiną prieglobstį radusi Girininkuose. „Mus priėmusi Donata labai gera – kur reikia, nuveža savo automobiliu, ir čia mus pristatė“, – džiaugėsi karo pabėgėlė.
„Linksma šventėje, – sakė Darja, ant rankų laikydama 5 mėnesių sūnelį. – Dukra čia viską išbandė – panoro gaminti zuikutį, dažyti kiaušinį – labai smagu čia.“ Ji su kitomis keturiomis karo pabėgėlių šeimomis apsistojusi viename Gargždų bendrabutyje. Pastatas gerokai nutolęs nuo miesto centro, bet tai ne bėda. „Iš Odesos išvykome, kai ten buvo ramybė, tačiau per Velykas išgirdome, jog bombarduoja ir šį miestą“, – apgailestavo ukrainietė.

Šventėje pajuto atgaivą
Šventėje su šeima apsilankė ukrainietis verslininkas Sergijus, Priekulėje įkūręs sėmenų traškučių įmonę. Jis džiaugėsi, kad pirmąją produkciją pristatė į Lenkijos parduotuves. Sūnus Artiomas, pradėjęs lankyti Priekulės Ievos Simonaitytės gimnaziją, prašė „Bangos“ korespondentę perduoti linkėjimus „vaikinams iš Azovo pulko“. „Laikykitės!“ – tvirtai ištarė jis.
Irinai dar iki šio karo teko lankytis Lietuvoje – šiek tiek ją pažino, todėl su dukra atvyko į Klaipėdą, apsigyveno šeimoje. „Baisu buvo Ukrainoje, sproginėjo bombos, o čia taip ramu, tylu“, – kalbėjo ukrainietė.
Atgaivą ji pajuto Doviluose surengtoje šventėje. „Pirmą kartą tokią matau – pas mus kitokios. Įdomu susipažinti su lietuvių tautiškais kostiumais, pas mus nėra Velykų zuikio“, – šypsojosi ukrainietė.
Šventės dalyvius pasveikinęs Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas pašventino gausų suneštinių vaišių stalą. Ant bendrystės stalo akį traukė ukrainietiški blyneliai, pyragai, o stalą puošė šokių kolektyvo „Sidabrinė gija“ šakočiai. Susirinkusiuosius nuotaikingai sveikino Velykų bobutė – rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė. Šventės įgyvendinimo idėja džiaugėsi ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė. Renginyje dalyvavo ir ukrainiečiais besirūpinantys Judrėnų seniūnas Zigmantas Siminauskas, Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė, Dauparų–Kvietinių seniūnas Vytautas Tamašauskas.

Pažintis su tradicijomis
Atvelykio šventėje dalyvavo ir uostamiestyje apsigyvenusios karo pabėgėlės iš Ukrainos – lietuvių kalbos kursų dalyvės. Jas atlydėjo Klaipėdos miesto ukrainiečių tradicinės kultūros klubo „Prosvit“ vadovė Irena Petrulionienė. Klaipėdiškė (jos mama ukrainietė) savanoriauja – ukrainiečius moko lietuvių kalbos. Pasak jos, prieš 17 metų įsikūrusios organizacijos tikslas – ukrainiečių tradicinės kultūros puoselėjimas bei ukrainiečių tautinės mažumos atstovų integracija į Lietuvos visuomenę, kalbos ir kultūros pažinimas, tautinės tolerancijos ir taikios gyvensenos puoselėjimas.
„Šventė Doviluose tapo puikia vaizdine priemone susipažinti su lietuvių Atvelykio tradicijomis, bendraujant įsiklausyti į lietuvių kalbą, praktiškai pritaikyti užsiėmimuose įgytas, kol kas kuklias žinias“, – kalbėjo I. Petrulionienė. Ji kartu su kolege renginio vedėjo žodžius vertė į ukrainiečių kalbą.
Šventėje dalyvavusios ukrainietės smalsiai apžiūrėjo renovuotą Dovilų etninės kultūros centrą, susipažino su jame veikiančia batikos darbų paroda. Etnologo dr. J. Tilviko lydimos apsilankė ir Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčioje. „Prosvit“ vadovės teigimu, nuo šiurpių karo vaizdų pabėgusios moterys, grįždamos į Klaipėdą, kalbėjo, jog šventėje patyrė didžiulį malonumą. Jos nesuvaldė dėkingumo ašarų, jautriai reaguodamos į žmonių gerumą. Ukrainietės norėtų atvykti į ekskursiją Doviluose ir susipažinti su šiuo Mažosios Lietuvos pasienio miesteliu.

Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.