Agluonėniškių šeimos galerijoje – ir mezginiai, ir paveikslai
Z. Šurkuvienė: „Skatinau moksleives megzti, motyvuodama, kad pačių megzti rūbai vienetiniai, išskirtiniai.“
Prieš 14 metų Agluonėnuose apsigyvenę meniškos prigimties sutuoktiniai Zena ir Henrikas Šurkai įsirengė šeimos galeriją, kurią puošia vyro tapyti paveikslai su jūros vaizdais, sūnaus Ramūno fotografijos ir Zenos mezginiai bei nėriniai. Pirmą kartą savo gebėjimus – nertą kostiumą ji viešai pristatė šią vasarą dalyvaudama Priekulėje gražiausios skrybėlėtos damos konkurse, o savo rankdarbių kolekciją autorė pirmą kartą parodė „Bangos“ korespondentams.
Su virbalais – nuo 6 metų
Dailiai megztų, nertų originalių modelių autorė Zena kuklinosi: nesanti tautodailininkė, nerengianti savo darbų parodų. Tačiau mielo pomėgio – mezgimo ir nėrimo niekas iš jos neatims, nes megzti pradėjo nuo 6 metų ir virbalų nepadeda jau 60 metų. Neseniai išėjusi užtarnauto poilsio, ji atsidėjo vienam iš mieliausių užsiėmimų – mezgimui ir nėrimui. Laiko skiria ir knygų skaitymui.
Buvusi dailės ir technologijų mokytoja puošiasi tik savo megztais ir nertais drabužiais, todėl pobūvyje ar renginyje nesibaimina sutikti antrininkę, apsirengusią taip pat. Z. Šurkuvienė prisipažino, jog kiekvienai progai vis kažką nusimezganti. Antai šią vasarą į savo klasės mokinių susitikimą nuvyko pasipuošusi savo megzta suknele. Originaliai apsirengusios moters buvę bendraklasiai nepažino.
„Gimnazijoje moksleives skatinau megzti, motyvuodama, kad pačių rankomis megzti drabužiai – vienetiniai, o juk moterys iš prigimties siekia išskirtinumo, – kalbėjo Z. Šurkuvienė. – Bet dabar visos kratosi rankdarbių – retai pamatysi moterį, apsirengusią pačios megzta suknele.“
O ji nepaleidžia mezginio nei žiemą, nei vasarą. „Patogiai įsitaisiusi miegamajame kasdien mezgu – bent 10 minučių, – šypsojosi rankdarbių kūrėja. – Bet dabar laiko trūksta – gėlynai, daržas… Sako, kiek gėlynui skiri laiko, tiek pailgini savo gyvenimą: sėji, lauki, kol išdygs, pražys.“ Zenai visur reikia grožio.
Branda irgi graži
„Mėgstu klasiką“, – atskleidė Z. Šurkuvienė. Įkvėpimo savo modeliams semiasi vartydama mezgimo žurnalus, kitą literatūrą apie madą, stilių, tačiau nemėgsta kopijuoti. „Pradėjusi megzti, matau mezginio viziją“, – sakė ji. Šiuo metu mezga iš verpalų su liureksu, kurie dabar itin madingi. „Rankų darbas brangus, bet žmonės to nesupranta“, – prasitarė mezgėja.
Pirmasis jos mezginių ir nėrinių vertintojas bei kritikas – vyras, kuris linksmai išdrožė, kad jam tik kaklaraištį žmona numezgusi. Henrikas ir paskatino Zeną dalyvauti gražiausios skrybėlėtos damos rinkimuose Priekulėje. Ji ruošėsi iš anksto – nusinėrė visą kostiumą: suknelę, skrybėlaitę, rankinę ir pirštines. Daili, liekna, nėriniuota moteris atkreipė žiūrovų dėmesį. Komisija jai paskyrė trečiąją vietą.
„Brandos sulaukusi moteris taip pat gali būti graži, tik reikia pasirūpinti savimi“, – tvirtino Z. Šurkuvienė.
Ir kaip netikėsi – užtenka pažvelgti į šią stilingąją agluonėniškę. Pasmalsavus, kaip išsaugo dailias kūno formas, atsakė, jog reikalinga aktyvi mankšta.
Paveiksluose – jūros motyvas
Prieš 14 metų Šurkai, iš uostamiesčio atsikraustę į Agluonėnus, apsigyveno atokiau nuo kitų sodybų. Jie čia įrengė šeimos galeriją. Sutuoktiniai mėgaujasi ramybe, gamta ir daro tai, kas patinka.
Čia buvo perkelta ir H. Šurkaus įkurto Klaipėdos apskrities kultūros ir vandens sporto klubo „Vydūnas“ būstinė. Henrikas – ne tik dailininkas, Dailininkų sąjungos narys – jis taip pat konstruoja jachtas, katamaranus. Jis dar dirba Ketvergių pagrindinėje mokykloje dailės, braižybos ir technologijų mokytoju. Čia jis įrengė galeriją, kurioje veikia mokinių darbų parodos. Pavasarį savo sodyboje surengė ketvergiškių moksleivių piešinių – Vydūno portretų parodą. „Vaikai pajuto šios asmenybės bruožus ir atskleidė savo darbuose“, – patenkintas kalbėjo pašnekovas. Henrikas eksponavo ir savo tapybos darbus apie jūrą.
Anksčiau dirbęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje, H. Šurkus džiaugėsi, kad nemažai mokinių pasirinko menininko kelią – tapo architektais, dizaineriais.
Šalia šeimos galerijos jis turi dailės studiją, kurioje gimsta paveikslai apie jūrą. Didelės apimties kūrinius jis eksponavo Klaipėdoje. Parodą norėtų surengti ir Gargždų kultūros centre.
