Ar rašytoja Ieva Simonaitytė – nebaigta knyga?
Vartydamas Algirdo Patecko dar kvepiančią spaustuvės dažais knygą „Klaipėdietiškos istorijos ir kareiviškos dainos prie statinės“, ją vertinu kaip rimtas studijas apžvelgiant rašytojos gyvenimo atkarpą, susijusią su pajūriu, su Klaipėdos krašto žmonėmis.
Man regis, iš laiko aukštumų galiu tvirtinti, jog turbūt labiausiai gebėjo atskleisti rašytojos kūrybą šviesaus atminimo Vytautas Rimavičius, kuris simboliškai buvo vadinamas rašytojos Ievos Simonaitytės penktuoju sūnumi. V. Rimavičius yra teigęs, jog Josios kūryba yra tarsi nebaigta knyga – tęsis ir po mirties. Kai dabar vartau per tris šimtus puslapių naująją A. Patecko knygą, padedu išsklaidyti abejones, ar rašytojos Simonaitytės vardas dar ilgokai bus mūsų kasdienybės padangėje. Šis vardas tikrai bus žinomas ir ateityje. Įvairių kartų žmones, ypač literatus, visada domins klasikės gyvenimo kasdienybės faktai, kurie praturtina mūsų žinias. Noriu pripažinti, jog rašytojos susitikimai Gargžduose, Priekulėje, net Klaipėdos mieste būdavo labai įtaigūs ir atmintyje pasilieka visam laikui. I. Simonaitytė buvo aštraus žodžio meistrė, suvokusi tarybinio gyvenimo tikrovę. Tais laikais nebuvo galima kiekvienam kalbėti atvirai ir aštriai. A. Pateckui, matyt, buvo galimybės susipažinti su medžiaga, kuri nubuvo viešai skelbiama plačiajai visuomenei. Tai akivaizdu tekste „Kaip Salomėja nugalėjo Justiną“. Tokių varžytuvių neteko girdėti spaudoje. Aš pirmąkart susipažinau šios knygos aprašymuose. Kiek supratau, tai reikalauja detalesnio paaiškinimo. Negi autorius turi omenyje Salomėją Nėrį ar Justiną Marcinkevičių? Visgi reikia nuoširdžiai padėkoti gerbiamam Algirdui už daugelio metų profesionaliai surinktą medžiagą. Leidinys bus stalo knyga mokytojams lituanistams bei didesniam skaitytojų ratui.
Albinas KLIZAS
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys