Piligrimai tęsia išvykas Žemaitijos istorijos keliais

Lapkritį vėl susiruošėme į piligriminę išvyką. Norinčiųjų pamatyti, sužinoti, išgirsti pageidavimu, pasirinkome Telšius, nes tai Žemaitijos sostinė, o apie savo aplinką ir žmones norisi ir būtina žinoti daugiau.

Žemaičių aukštumoje, ant septynių kalvų, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, įsikūrę Telšiai – Žemaitijos sostinė, Žemaitijos katalikybės centras. Čia mus atvykti paskatino iš Gargždų kilęs kunigas, teologijos licesiatas Donatas Litvinas. Jis – Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus beatifikacijos bylos postulatorius, tai yra ruošia dokumentus, prašant kankinį vyskupą Borisevičių paskelbti palaimintuoju. Visa tai mus sudomino.
Aktyvius entuziastus piligrimus Telšiuose sutiko kunigas Donatas ir supažindino su Katedros, seminarijos aplinka. Visų mūsų išankstiniu pageidavimu Telšiuose Katedroje dalyvavome šv. Mišiose: nuoširdžiai meldėmės savo intencijomis už gyvuosius ir mirusiuosius, skaitėme skaitinius, visuotinę maldą, giedojome psalmę ir visas giesmes. Šv. Mišias aukojo kun. Donatas.
Iš demonstruotų skaidrių ir kun. Donato aiškinimo daugiau sužinojome apie vyskupą Vincentą Borisevičių, kaip paskelbiama palaimintaisiais, šventaisiais. „Melsdami, kad Dievo tarnas Vincentas Borisevičius būtų paskelbtas palaimintuoju, nepamirškime melsti ir prašyti jo užtarimo pas Viešpatį įvairiais savo reikalais“, – paskatino mus kunigas D. Litvinas.
Apsilankėme ir susikaupėme maldai Telšių katedros kriptoje. Ten yra palaidoti trys vyskupai, daug nusipelnę Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei. Tai pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, modernių laikų Lietuvos valstybės kūrėjas ir Nepriklausomybės akto signataras. Kriptoje ilsisi ir Dievo tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus palaikai, kuris 1946 metais buvo sovietų suimtas, Vilniuje sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose. Tik 1999 metais vyskupo palaikai buvo surasti ir iškilmingai perlaidoti katedros kriptoje. Trečiasis vyskupas – Pranciškus Ramanauskas, dešimt metų praleidęs sovietiniuose lageriuose. Aplankėme prie Katedros palaidotų vyskupų, kunigų kapus, pasimeldėme.
Prie Katedros durų sustojome bendrai nuotraukai, aplankėme knygyną, įsigijome įvairių reikmenų. Grįždami dalijomės įspūdžiais ir jau planavome kitą išvyką. Noras pamatyti, išgirsti, sužinoti skatina mus keliauti.

Kazimiera SIPIENĖ
Autorės nuotr.