Vėžaitiškius sužavėjo Zarasų kraštas

Vėžaičių pagrindinės mokyklos darbuotojų trumpam atotrūkiui nuo įprastų darbų ir atostogų įžangai labai tiko su kolegomis bendriems išbandymams, nuotykiams, įspūdžiams pasirinkta dienos kelionė į Zarasus.

Mums pasisekė, kad kolektyve turime gidę ir šios kelionės organizatorę Dianą, tad jau važiuodami autobusu sužinojome, kad vykstame į vandeningą ežerų kraštą Šiaurės Rytų Lietuvoje, labiausiai nutolusį nuo mūsų Klaipėdos rajono.

Atvykus mus pasitiko kelionės vadovas ir gidas Zarasuose Evaldas Dumbravas. Vien pažindami šitą žmogų mes gavome pamoką, kaip mylėti savo kraštą, savo namus. Pas juos nėra derlingų žemių, apie 15 procentų viso Zarasų krašto ploto užima vanduo. Tad, jei laukai nekvepia duona, ryte pabudęs turi jausti vandens, gaivos kvapą…

Mūsų autobusas judėjo į priekį, pro langus grožėjomės Antalieptės mariomis, kol pasiekėme Gražutės regioninio parko lankytojų centrą, kuriame įsikūręs Jadvygos Žilinskienės „Jūrų muziejus“. Tai bene labiausiai nuo Baltijos jūros nutolęs jūrų muziejus. Buvome sužavėti kolekcionierės mokytojos, kuriai 95 metai, optimizmu, energija, meile savo surinktai, gerokai per 4 tūkstančius eksponatų, kolekcijai.

Pajudėję toliau per jaukų Salako miestelį, įsikūrusį prie Luodžio ežero, aplankėme išskirtinę pilko, iš tašytų akmenų sumūryto fasado, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią. Ant kalnelio įsitaisiusi šventovė palieka įspūdį savo monumentalumu ir aukštu, į dangų šaunančiu 72 m bokštu.

Pažintį su pačiu Zarasų miestu pradėjome nuo Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, kuri patraukė dėmesį šiuolaikinėmis erdvėmis. Biblioteką supančiose viešosiose erdvėse įsikūrusios lauko skaityklos, organizuojami renginiai. Trečiame bibliotekos aukšte esančioje terasoje galėjome grožėtis Zarasaičio ežero paplūdimyje sutvarkyta aplinka ir vandens pramogoms pritaikyta infrastruktūra. Visą paplūdimio pramogų zoną vainikuoja atrakcija drąsuoliams – vienintelis Lietuvoje atviras šuolių į vandenį 10 m aukščio tramplinas.

Po pažinties su biblioteka pavaikščiojome po miestą. Zarasų miesto vizitinė kortelė – 17 metrų virš skardžio pakibęs Zarasų apžvalgos ratas. Po juo driekiasi pėsčiųjų takas, vedantis Zaraso ežero pakrante į Didžiąją salą. Didžiausias šio apžvalgos rato pranašumas yra ne jo aukštis, o patraukli aplinka ir išskirtiniai vaizdai. Maloniai nustebino Zarasų profesinės mokyklos skoningai įrengti gėlynai, gėlių skulptūros, mažosios architektūros elementai, originalios kompozicijos, kurias puoselėja visa mokyklos bendruomenė.

Po pietų lankėme Emilijos Pliaterytės dvarą Antazavėje. Tai ant šiaurinio Zalvės ežero kranto stovintys neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai. 2012 m. parengti ir pradėti įgyvendinti rūmų stogo ir fasadų tvarkybos darbų bei rūmų kapitalinio remonto projektai. Dabar dvare įsikūręs tradicinių Zarasų krašto amatų centras. To paties dvaro parke turėjome galimybę pasidžiaugti daugiakamiene liepa.

Malonu buvo sužinoti, kad mūsų dažnokai girdėtos Dusetos, garsėjančios tradicinėmis žirgų lenktynėmis ant Sartų ežero, dar ir meno tvirtovė. Tad išskubėjome į šį miestelį. Jame gyvena tik 700 gyventojų, bet turi savo Kultūros centro Dusetų dailės galeriją. Čia dažnai eksponuojami Dusetose kuriančių Šarūno ir Nomedos Saukų paveikslai. Per metus surengiama nemažai parodų – tapybos, grafikos, keramikos, fotografijos. Miestelis didžiuojasi daugybe jame gimusių žymių menininkų.

Vėliau žvyruotais keliukais išlingavome į sakralią vietą Zarasų rajone, pritraukiančią tūkstančius piligrimų iš Lietuvos ir užsienio. Tai – Kvintiškių Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vieta prie Ilgio ežero. Apsireiškimo vieta primena Kryžių kalną, nes čia gausu įvairių formų kryžių. Teigiama, jog Ilgio ežero vanduo turi gydomųjų savybių, todėl žmonės iš čia parsiveža ežero vandens. Kiekvienais metais birželio 30 dieną apsireiškimo vietoje prie Ilgio ežero vyksta šventė Švč. Mergelės Marijos garbei.

Paskutinis kelionės tikslas buvo Stelmužės ąžuolas. Tai seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, Lietuvos gamtos paminklas. Ąžuolui apie 1500–2000 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8–9 vyrų), aukštis – 23 m. Ši vietovė garsi ir kitu unikaliu objektu – viena iš seniausių Lietuvoje išlikusia medine Viešpaties Jėzaus Kryžiaus, kartais vadinama Šv. Kryžiaus, bažnyčia ir varpine. Šie ne vieną amžių skaičiuojantys statiniai yra Stelmužės XVII a. buvusio dvaro parko teritorijoje.

Namo išvykome pavargę, bet žinodami, kad tai kelionė į namus, kur derlingi laukai kvepia duona, pievos – medumi, o pučiant stip­riam vėjui galime pajausti jūros kvapą…

Danutė JANKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių