Danai myli vėją ir gyvenimą

Šiaurės jūros pakrantėje – jaukūs Danijos miesteliai. Nuotraukoje – Ribė.

150 metų Esbjergo uostas taikiai sugyvena su miestu, turinčiu tiek gyventojų, kiek pusė Klaipėdos.

Įspūdinga 9 metrų aukščio keturių vyrų figūrų meninė kompozicija „Vyras sutinka jūrą“ Esbjerge – turistų traukos centras.

Danijos Esbjergo uoste montuojamos milžiniškos Šiaurės jūros vėjo jėgainės, kurių viena kainuoja 10–12 mln. eurų.

 

Įdomūs tie danai – kuo labiau vėjuota, tuo jie labiau džiaugiasi. Aišku, tokie šalčiai, kokie dabar užėję pas mus, jų tikrai nedžiugintų. Bet geras vėjas – kas kita. Juk vėjo jėgainių pagalba Danijoje sugebama pagaminti beveik pusę tiek elektros energijos, kiek jos reikia šaliai visiems metams. O gerai vėjams papūtus – ir dar daugiau, kad net lieka parduoti kaimynėms.

Žaliosios energijos centras

Kol mūsų energetikai vis ginčijasi, kada statyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje, danai jas stato vieną po kitos Šiaurės jūroje. Čia jau sukasi net 3 000 jėgainių. Iš jų 400 vėjo „malūnų“ priklauso danams. Ši tauta žavi savo darbštumu, mokėjimu vystyti verslą, prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Antai Danijos antras pagal dydį Esbjergo jūrų uostas, kuriame teko prieš kurį laiką lankytis, kadaise buvo vienas didžiausių žvejybos uostų šalyje ir Europoje. Kartu su žvejybos uostu augo ir miestas. Tačiau sumenkus žuvies ištekliams, žvejai persiorientavo, uostas pakeitė veiklos kryptį: netoliese atradus naudingų išteklių, pradėjo prekybą – į laivus krovė eksportui naftą ir dujas. O dar vėliau, išsekus ir šiai verslo arterijai, nuo 2000 m. danai ėmėsi vėjo jėgainių statybos Šiaurės jūroje – iki šiol sėkmingai laivais gabena uoste surinktas detales į jų statybos parkus atviruose vandenyse. Danai stato jėgaines ne tik sau, bet vykdo bendrus projektus su Vokietija, Jungtine Karalyste, Belgija, Olandija, daugeliui projektų gauna finansavimą iš Europos Sąjungos paramos fondų.

Uostas didesnis už miestą

Neįtikėtina, bet šiemet 150 metų gyvavimo sukaktį švęsiantis Esbjergo uostas, kadaise buvęs stambiu žvejybos centru, per trumpą laiką sugebėjo tapti pirmaujančiu vėjo jėgainių statybos uostu Europoje. Danai juokauja, kad viską atleidžia savo uostui, net ir triukšmą, nes labai daug miestelėnų – apie 10 tūkst. žmonių – dirba ir gerai uždirba šiame uoste. Pavyzdžiui, eilinio nekvalifikuoto darbininko atlygis siekia maždaug 1 700 eurų. Tačiau, pasak darbuotojų, išties uostas labai daug dėmesio skiria aplinkosauginiams reikalams, remia įvairius miesto projektus, o miestas aktyviai dalyvauja uosto valdyme. Gal dėl to ypatingo dėmesio aplinkosaugai ir nekyla jokių kliūčių uosto plėtrai, nes netoliese yra įsikūręs Vadeno jūros nacionalinis parkas, saugomas UNESCO.

Išorinis uostas, kokį ketina statyti ir Klaipėda, Esbjerge yra didesnis negu pats miestas. Tačiau teigiamas dalykas yra tai, jog dideli kroviniai nevežami per miestą, į uostą nutiestas patogus greitkelis, kuriuo gabenant negabaritines jėgainių detales nereikia užtverti eismo. Be to, planuojama statyti garsą sugeriančia sienelę, siekiant labiau apsaugoti gyventojus nuo triukšmo. Esbjerge gyvena apie 70 tūkst. žmonių, lyginant maždaug pusė Klaipėdos miesto gyventojų.

Teigiama, jog Šiaurės jūra, žaliosios energijos centras, užima 67 proc. vėjo jėgainių pagaminamos elektros energijos rinkos Europoje. Ir poreikis tokios energijos auga, teigė danai. Jiems patiems Esbjergo uoste ima trūkti teritorijos, nes vėjo jėgainių detalės užima daug vietos. Tad ketinama uostą plėsti.

Viena jėgainė – 10–12 mln. eurų

Labai įdomu iš arti pamatyti milžiniškas jūrinių vėjo jėgainių detales – pavyzdžiui, viena jėgainės mentė tokio dydžio lyg lėktuvo sparnas, maždaug 80 m ilgio. O viena turbina, jėgainės „galva“, sveria net 500 tonų. Jėgainės aukštis siekia 154–200 metrų. Be abejo, tokių gabaritų detalėms plukdyti reikia milžiniškų kranų ir laivų – viską Esbjergo uostas turi. Uosto krantinė driekiasi 14 km – didžiuodamiesi rodo danai, nors Klaipėdos uosto krantinė yra dvigubai ilgesnė – nusitęsia net 28 km. Nustebino tai, jog danai uoste turi anglimis kūrenamą katilinę, nors ši kuro rūšis Europoje laikoma atgyvena dėl oro taršos. Anglių danai atsigabena iš Rusijos, net Pietų Amerikos, tačiau suodinų dūmų era ir Danijoje baigsis 2025 m., kai ir čia bus uždrausta deginti anglį. Yra kuo stebėtis, nes viename uoste sutelpa ir „žalioji“, modernaus pasaulio energija – vėjo jėgainės, ir taršioji iš praeities – akmens anglies katilinė. Danai vėl juokauja – Esbjerge jiems betrūksta tik atominės elektrinės ir turės visas energijos rūšis.

Esbjergo uostas padalintas tarsi į dvi dalis, kurių vienoje montuojamos vėjo jėgainių detalės, o kitoje tebevykdomos prekybos uosto funkcijos. Uoste vėjo jėgainės ir išbandomos, testuojamos, komplektuojamos, nes atviroje jūroje tai daryti sudėtingiau. Vienos jėgainės pastatymas jūroje kainuoja apie 10–12 mln. eurų. Įdomu tai, kad keliolikos elektrikų brigada plaukia montuoti jėgainės į jūrą specialiu laivu – katamaranu, kad žmonių smarkiai nesuptų bangos ir jiems nepasidarytų bloga dėl jūros ligos. Į atvirą jūrą tuo katamaranu plaukiama dvi ar daugiau valandų. Jėgainės bokštas pastatomas per maždaug pusę paros ant jau sumūryto pagrindo. Jei dėl oro sąlygų nespėjama atlikti montavimo darbų, jėgaines prižiūrintys specialistai darganas gali praleisti aukštybėse turbinos „galvoje“, kurioje yra įrengtas kambarėlis su tualetu ir miegamosiomis vietomis bei maisto atsargomis savaitei.

Tiki „malūnų“ ateitimi

Žurnalistų klausiami, kaip jiems taip pasisekė įsukti vėjo jėgainių verslą, Esbjergo uostininkai neslėpė, jog svarbu tai, kad juos palaiko ir skatina šalies valdžia, yra suteikiamos ilgalaikės garantijos pagamintos energijos supirkimui. Be to, danai bene pirmieji susidomėjo šia alternatyvia energijos rūšimi, tad per ilgą laiką turi išsiugdę ir savo gamintojus, ir verslininkus. Jie tiki, kad energetikos ateitis priklauso ir vėjo jėgainėms, mano, kad jas būtų naudinga statyti ir Baltijos jūroje. Lietuviai irgi juda šia kryptimi, tačiau kol kas mažais žingsniais. 2016 m. parengtose nacionalinės energetikos strategijos gairėse nurodoma, kad iki 2020 metų reikia atlikti tyrimus Baltijos jūroje ir, priėmus sprendimus dėl vėjo energetikos plėtros, pradėti jėgainių statybą jūroje.

„Brexit“ – tik į naudą

Danijos Esbjergo uostininkai turi vilčių labiau atgaivinti ir prekybinę uosto dalį – būtent keltų jūrines linijas, kurių anksčiau turėdavo ne vieną – į Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Ispanijos, Norvegijos ir kitus uostus. Nelikus krovinių, neliko ir keleivių bei pačių keltų. Dabar čia yra išlikusios dvi keltų linijos: į kitą Danijos uostą Ahusą bei Imingemo uostą Anglijoje. Įdomu tai, kad danai neturi jokių sandėlių kroviniams. Mat jie stengiasi kuo greičiau pakrauti laivus – esą užtrunka vos kelias valandas. Pasirodo, krante stengiamasi negaišti, o jūroje atvirkščiai – kuo lėčiau laivas plauks į kitą uostą, tuo jis mažiau sudegins kuro, o verslininkams tai, be abejo, labai svarbu. Pasak keltų linijas aptarnaujančių danų, „Brexit“ jiems tik į naudą – tikėtina, kad britai importuos dar daugiau maisto produktų – juk neliks nevalgę. Jau dabar į Angliją gabenamų krovinių didžioji dalis – treileriai, po to sunkvežimiai ir konteineriai. Europos valstybėse vis labiau apmokestinant kelius sunkvežimiams vienas pigiausių ir patogiausių krovinių gabenimo linijų tampa jūrinis kelias. Tad danai tiki, kad Esbjerge vėl suklestės ir krovinių, ir keleivių keltų linijos.

Jolanta BENIUŠYTĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių