• 11 rugpjūčio, 2022
|

Arklių žiemojimas Traubių žirgyne: be arklidžių apsemtoje teritorijoje

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.: vasario potvynis Priekulės seniūnijoje.

Visą žiemą po atviru dangumi Dituvoje, Traubių g., laikomi žirgai šiemet ne kartą buvo apsemti. „Ar šeimininkė gali gyvūnus tinkamai prižiūrėti, jeigu tik valtele prie jų priplaukia? Draustinyje pastatytos pašiūrės, mėšlas teršia šią teritoriją. Arkliai išsiveržia per simbolinį aptvarą ir mindo kitų savininkų laukus“, – skundėsi „Bangos“ skaitytojas. Skundą tyrėme kartu su įvairių institucijų pareigūnais.


Žirgų išbandymas potvyniu
Vasario mėnesį iš krantų išsiliejusi Minija apsėmė kai kurias Priekulės seniūnijos teritorijas. Dituvoje, Traubių gatvėje, laikomi žirgai atsidūrė vandenyje. Prie jų savininkė tik valtele galėjo priplaukti. Kažkas iš gyventojų pastebėjęs apsemtus žirgus pranešė ugniagesiams gelbėtojams, bet jų savininkė pagalbos atsisakė teigdama, jog gyvūnams grėsmės nėra.
„Bangos“ skaitytojas piktinosi, kad žirgai laikomi ichtiologinio draustinio teritorijoje, kurią šiemet jau trečią kartą užliejo potvynis, taip yra nutikę ir anksčiau. „Dabar žirgai vėl atsidūrė vandenyje. Tai ar gali šeimininkė juos tinkamai prižiūrėti? Čia gyvūnams nesaugu – nėra arklidžių, tik laikinos pašiūrės, kurios potvynio metu atsiduria vandenyje, nėra tinkamų sąlygų pašarams laikyti. O kur bėga srutos, kai tokia įmirkusi žemė? O kaip išvežti gyvūnų mėšlą, kur jis patenka užliejamoje teritorijoje?“ – klausė skaitytojas.
Dituvos pylimas saugo gyventojų sodybas nuo perteklinio vandens. „Bangos“ skaitytojas teigė, kad juo negalima jodinėti, tačiau žirgų savininkė to nepaiso – jodinėja raiteliai pylimu, jis apdergtas arklių mėšlu, išmindžiotas. Atvykę treniruotis žmonės savo automobilius statė pažliugusiame kelyje palei pylimą ir jį mindė, nors tai draudžiama.
Pasak skaitytojo, žirgai aptverti simboline, niekine juosta – kada panorėję jie ištrūksta iš aptvaro ir slankioja kitų savininkų laukuose, juos mindžioja, niokoja pasėlius, vaikštinėja palei sodybas, dergdami jų aplinką.
Tiriant šį skundą teko kreiptis į kelias valstybines institucijas, bet kol sulaukėme atsakymų, potvynis atslūgo, laukai pradėjo džiūti – ir žirgams, visą žiemą praleidusiems po atviru dangumi, patyrusiems išbandymą potvyniu, regis, tapo jaukiau… Gal nė neverta nuogąstauti, kad jie buvo apsemti – arkliai juk moka plaukti. Gal tai savotiškas jų grūdinimas?
„Bangai“ susisiekti su žirgų savininke nepavyko: į telefono skambučius nebuvo atsakyta.


Laikymo sąlygas pripažino tinkamomis
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos apskrities departamento patarėja Dalia Kaveckienė patikino, jog dėl šio tyrimo bendravo su Klaipėdos rajono Viešosios tvarkos skyriumi. „Įvertintos arklių laikymo vietos nuotraukos ir video, pareigūnų išaiškinimai dėl susidariusios padėties. Kadangi teritorijoje yra aukštesnė vieta, tai arkliai buvo neapsemtoje salelėje, palaidi, aptverti elektriniu „piemeniu“. VMVT inspektorių patikrinimo metu rasta 15 arklių, jie palaidi ir galėjo prieiti prie ėdžių, įeiti į pastogines. Arkliai gauna šieno, avižų, cukrinių runkelių išspaudų. Šienas dedamas į ėdžias, koncentruotiems pašarams įrengtos plastmasinės šėryklos. Šieno rulonai sukrauti dviem aukštais. Šiuo metu vanduo nuslūgęs, priėjimas ar privažiavimas keliu iki arklių laikymo vietos neapsunkintas“, – atsakyme teigė D. Kaveckienė. Visgi tikrintojai kai ką rado: „Buvo nustatyti arklių registravimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimai. Arklių savininkė iškviesta į VMVT Klaipėdos departamentą dėl administracinio poveikio priemonių taikymo.“
Tyrime dalyvavęs VMVT Klaipėdos apskrities departamento patarėjas Virgilijus Valantinas nurodė, kad arkliai laikomi arklidėse.
„Suprantame žmonių nerimą, tačiau, kaip mus informavo patikrinimą atlikę VMVT inspektoriai, gyvūnai tikrinimo metu buvo sausoje vietoje, turėjo ir pašaro, ir vandens, ir tinkamas sąlygas. Gavę informaciją, dažniau tikrinsime šią vietą, o su savininku pakalbėjome, kad būtų itin atidus, ypač potvynių metu, kai yra didelė tikimybė vandeniui užlieti vietovę“, – „Bangos“ korespondentę patikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešųjų ryšių skyrius.
Už netinkamą mėšlo tvarkymą – nuobauda
Gavome ir Aplinkos apsaugos Klaipėdos valdybos viršininkės Ramunės Lukaševičienės atsakymą. Paaiškėjo, jog praėjusią vasarą Aplinkos apsaugos departamente (AAD) prie Aplinkos ministerijos buvo gautas ir nagrinėtas skundas dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų bei įtariama neteisėtai pastatytų pastatų Minijos upės apsaugos juostoje, Traubių g., esančiame žirgyne. „Dalis pranešimo teiginių pasitvirtino, Departamento pareigūnai, atlikę patikrinimą už netinkamą mėšlo tvarkymą žirgyne atsakingam asmeniui taikė administracinio poveikio priemones. Patikrinimo metu taip pat buvo užfiksuoti laikini pastatai – pašiūrės-stoginės. Sklype, privataus miško žemėje, kuri taip pat patenka į Minijos upės pakrantės apsaugos juostą, rasta pastatyta laikina, atvira pašiūrė – stoginė. Dėl statinių teisėtumo Departamentas kreipėsi tarnybinės pagalbos į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri pradėjo tyrimą, bet atsakymas dar negautas“, – teigė R. Lukaševičienė. Taigi AAD pareigūnai Traubių g. esančiame žirgyne arklidžių nepastebėjo – tik laikinas, galimai neteisėtas pašiūres.
Pasak pareigūnės, ichtiologiniai draustiniai – tai teritorijos, kuriose saugomos nykstančių žuvų rūšys, jų buveinės, nerštavietės ir migracijos keliai. Vadovaujantis LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ichtiologiniuose draustiniuose draudžiama važiuoti per brastas, vykdyti verslinę žvejybą bei keisti vandens telkinių dugną, natūralias buveines, jeigu tai pablogintų draustinyje saugomų rūšių būklę.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius informavo: „Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono taisyklėse nurodyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bites, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie laikomi, ribų. Todėl pastebėję žirgus, vaikštinėjančius kitų savininkų žemėje, piliečiai gali pranešti Viešosios tvarkos skyriui. Tuomet gyvūnų savininkui būtų taikoma administracinė atsakomybė.“


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių