Asfaltavimo nesulaukęs projektas paseno

Slidžios, nebarstytos kelių dangos sukelia avarinių situacijų: patiriama tiek moralinė, tiek materialinė žala.

„Kai vokiečių kelininkų paklausia, kodėl pas jus tiek mažai žvyruotų kelių, šie atsako, kad nėra tokie turtingi, jog galėtų tiek daug išleisti greideriavimui ir laistymui – geriau išasfaltuoti“, – šypsodamasis vokiečių išmintį pasakoja VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus. Jis akcentavo, kad duobėtų žvyrkelių tema ypač aktuali ir VšĮ „Gargždų švara“. Mat kelias Rimkai–Lėbartai–Dovilai yra pagrindinė atliekų išvežimo į Dumpių sąvartyną arterija. Būtent dėl šio kelio sodininkų bendrija „Putinas“ taip pat jau daug metų mina valstybinių institucijų slenksčius.


Tikslinis finansavimas – gyventojų dėka
Sodininkų bendrijos pirmininkas Robertas Laugalys „Bangai“ pasakojo, kad dar 2004 metais šis kelias buvo įtrauktas į Savivaldybės strateginius planus. „2011 metais gyventojų dėka buvo nuvykta pas tuometį susisiekimo ministrą E. Masiulį ir gautas tikslinis finansavimas – beveik pusė milijono litų. Už šias lėšas buvo nupirktas kelio rekonstrukcijos projektas, taip pat atliktas kapitalinis žvyravimas“, – informavo R. Laugalys. Anot jo, žvyravimą atlikusi bendrovė bankrutavo, o vėliau paaiškėjo, kad žvyravimui buvo pritaikytas netinkamas gruntas. Buvo kreiptasi į Savivaldybę dėl kokybės, tačiau, R. Laugalio teigimu, Savivaldybė nepadėjo, esą viskas gerai. Nors projekte ir pirkime buvo atliktiems darbams 5 metų garantija.
Vėliau, anot sodininkų bendrijos „Putinas“ pirmininko, kelio būklė tik prastėjo. Situacija tapo tokia, kad kelias – žemiau už pievas. Tad ant jo laikosi vanduo. Kreiptasi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl rekonstrukcijos, dalis ūkininkų nesutiko suteikti nemokamai servituto, esą reikalavo pinigų. „Savivaldybė 2018 m. nusprendė rengti specialųjį planą su žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Pernai, mūsų žiniomis, buvo užbaigtos žemės paėmimo procedūros“, – dėstė sodininkų bendrijos pirmininkas.
Juokas pro ašaras, kad kelio rekonstrukcijos projektas, kuris buvo parengtas, jau pasenęs. Tad dabar, anot R. Laugalio, Savivaldybė turi pirkti naują. „Tam numatytas, mūsų nuomone, per ilgas metų terminas. Tai neramina, tokiu būdu asfaltavimas dar nusikelia“, – kalbėjo R. Laugalys.

Ypač sudėtinga važinėti naujakurių kvartaluose, kai keliuose nėra stipraus pagrindo, dėl to mašina, kuri pakrauta sveria iki 26 tonų, būna, kad ir susmunka. Tenka kviesti pagalbą, traukti. Tai papildomi kaštai šiukšlių vežėjams.


Sąlygos ekstremalios
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyrius informuoja, kad šiuo metu kelias yra projektuojamas, kai projektavimas bus baigtas, bus perkami rangos darbai. „Dėl kelių priežiūros Savivaldybė ir seniūnijos deda visas pastangas, kad užtikrintų reguliarią žvyrkelių priežiūrą, greideriavimą ar laistymą vasaros laikotarpiu. Tačiau turime suprasti, kad rajone yra per 800 kilometrų žvyruotų kelių, todėl darbų apimtys yra nemažos“, – jau ne kartą akcentavo Statybos ir infrastruktūros skyrius.
Sodininkų bendrijos „Putinas“ pirmininkas R. Laugalys pats bendrijoje gyvena nuo 2014 m. „Išlaidos važiuoklės remontui – milžiniškos. Jei techninė apžiūra, pavyzdžiui, rugsėjį, tai jau kitų metų pradžioje vėl tenka atlikti kapitalinį važiuoklės remontą“, – dėstė jis. R. Laugalys patikino, kad, laimei, vasarą žvyrkelis yra laistomas, kad nedulkėtų. Taip pat greideriuojamas iki žiemos. Tačiau šaltuoju sezonu kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai būklė tragiška ir kelianti pavojų. „Sniegas suvažinėjamas, o pašvietus saulei pradeda tirpti – ledas. Pabarstoma tik įkalnėje, ir tai, kai kreipiamės ir primygtinai prašome. Dėl to ir pašto automobiliai traukti iš sniego, ir kaimynų, ir t. t.“, – vardijo pašnekovas. Anot jo, seniūnijai trūksta Savivaldybės paramos kelius ne tik greideriuoti, bet ir žvyruoti, atkurti sankasas vandeniui nubėgti.


Būtina „maitinti“
VšĮ „Gargždų švara“ direktorius R. Martinkus patikina, kad dabar kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai būklė – tragiška, duobė ant duobės. Tai atsiliepia gyventojų aptarnavimo kokybei. Transportas, jei stengiasi išvengti žvyrkelio ir važiuoja aplinkui, atsilieka nuo grafiko. O jei važiuoja žvyrkeliu, gadinama technika, be to, taip pat užtrunka, nes murkdydamasis duobėse greit nepavažiuosi.
Kol asfalto nėra, R. Martinkaus įsitikinimu, žvyruotą dangą būtina „maitinti“ stambesne skalda, stiprinti žvyru, nes yra paplovimų. „Tai jau ne seniūnijos darbas, ji nepajėgi tokių darbų atlikti. Greideriavimas čia irgi nepadės, reikia „pamaitinti“ žvyrkelį“, – kalbėjo „Gargždų švaros“ vadovas. Jis sakė, kad vairuotojai labai skundžiasi šiuo keliu: „Technika čia ne kartą yra sugriuvusi.“
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė „Bangą“ informavo, kad kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai atkarpa nuo Rimkų iki Lėbartų ir sodininkų bendrijos „Putinas“ Putino g., kuri priklauso Dovilų seniūnijai, paskutinį kartą buvo greideriuojama vasario 14 d. Dėl įšalusios kelio dangos greideriavimo darbai pradėti vėliau nei įprasta, todėl nespėta nugreideriuoti iki pat Dovilų. Esant palankioms oro sąlygoms ir gavus techniką iš rangovų, kelias bus greideriuojamas toliau. Kelias atkarpomis 2021 m. ir 2022 m. buvo „pamaitinamas“ žvyru ar skalda.


Įkalnę įveikia ne visi
Daug problemų kelia, anot „Gargždų švaros“ direktoriaus, Mažosios Lietuvos gatvė, iš jos įvažiuojant į plentą Priekulė–Klaipėda tenka pakilti į kalną, čia būna, kad mašinos ir užklimpsta, ir prasilenkti ne visada išeina. O įvažiavimas į plentą duobėtas, dėl to išsukant pasitaiko, kad automobilio ratas įkrenta duobėn, tad nebespėjama laiku įsukti į pagrindinį kelią. Susidaro nemažai avarinių situacijų, o daug jų ir įvyksta. „Mes už sunkiasvorį vieną automobilį kelių mokesčiams skiriame 753 Eur per metus, tačiau rajono keliai labai prasti“, – palygino R. Martinkus.
Kelio Priekulė–Klaipėda, Šilutės g., tvarkymo darbai priklauso jau ne Savivaldybei, tad kreipėmės komentaro į Automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas informavo, kad kelio Nr. 141 ruožas nuo 227 iki 228 km yra numatytas rekonstruoti iki 2023 m. pabaigos. Šiuo metu yra atnaujinami projektavimo dokumentai.

Agnė ADOMAITĖ
„Gargždų švaros“ nuotr.

2 Komentarai

  • Klaipėdos savivaldybei tie keliai nė motais. Skudžių gatvės būklė (jei tai galima pavadinti gatve) Katkų-Skudžių kaimuose tokia pat apverktina. Šiandien vyro mašina, tik tik po techninės apžiūros ir kapitališkai suremontuota, patyrė stiprią „traumą” – greičiausiai lūžo amortizatorius, nes nusėdo visas mašinos galas. Po eilinio patekimo į duobę, o jų neįmanoma išvengti niekaip, išgirdome sprogimo garsą, galvojome – padanga. Bet kur tau… Viskas daug rimčiau. Tuo keliu į Humanistinio ugdymo vaikų darželį „Saulė ir mėnulis” tėvai kiekvieną dieną po 4 kartus važiuoja – atvežti ir pasiimti mažylių. Darželio autobusiukas taip pat kratydamas vaikus atveža ir išveža. Ką tie vaikai turi jausti, Dievas žino, nes ir suaugusį sublogina 2 km kratantis. O kur dar darbuotojų mašinos? Ar baimė nuslysti nuo ledinio lyg stiklas kelio? Nė kart nėra barstyta smėliu. Klaipėdos savivaldybė laukia nelaimės. Tik tada gal judins šiknas ir pabandys pravažiuoti tuo „keliu”. Manau, kad reikės kooperuotis su mašinas remontuojant nuostolius patyrusiais gyventojais, darželio darbuotojais, vaikų tėvais ir pateikti bendrą ieškinį savivaldybei. Antraip jie ir toliau liks lyg stručiai – galvas sukišę į smėlį (štai kodėl ledinis kelias nebarstomas – bijo, kad patiems pritrūks😀).

  • Labai graži straipsnio foto kaip tik iliustruojanti tragišką kelio einantį per Katkus vaizdą nes tai būtent iš ten….Klaipėdos rajono savivaldybė kaip visada atsimušinėja raštais, Kretingalės seniūnija ( kuriai priklauso šio kelio Katkuose priežiūra ) taip pat atsimušinėja raštais, kad nėra pinigų, o Katkų kaimo gyventojai palikti likimo valiai ir tenka turbūt kviesti bekelės ralio fanatus Katkuose organizuoti varžybas – tikrai nereiktų niekaip specialiai ruošti trasos…Kas įdomiausia Katkuose yra įrengtas privatus vaikų darželis ir net neaišku ar leidimas šiam darželiui buvo suteiktas atlikus poveikio aplinkai ( infrastruktūrai ) ar ne….nes kažkodėl seniūnija nesiteikia atsakyti į šį klausimą gyventojams kenčiantiems nuo ypač padidėjusio transporto srauto !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių