Avangardisto palikimas – sužaista kūryba?

Parodos atidaryme projekto kuratoriai dailėtyrininkas Kęstutis Šapoka (iš kairės) ir VDA doc. Česlovas Lukenskas pristatė neseniai apie menininką R. Paniulaitį išleistą knygą „Žym Žymas“. Joje publikuojami R. Paniulaičio sesers Violetos Pospielovos ir draugų Gintaro Zinkevičiaus, Česlovo ir Rūtos Lukenskų, Gabrieliaus Lukošiaus, Algimanto J. Kuro prisiminimai, fotografijos ir išlikę menininko koliažai.

Klaipėdoje pristatomi konceptualaus meno pradininko R. Paniulaičio kūriniai

Galerijoje „Si:said“ eksponuojama vieno pirmųjų Lietuvoje konceptualaus meno kūrėjo Ramūno Paniulaičio retrospektyvinė kūrybos paroda „Žym Žymas“.

Menininkas – drąsus provokatorius

Tai – trečioji R. Paniulaičio kūrybos paroda. Pirmąją kartu su savo bičiuliu Č. Lukensku jis surengė 1981 m. Vilniaus vakarinėje suaugusiųjų dailės mokykloje (dabar – Justino Vienožinskio dailės mokykla), kurioje abu tuo metu mokėsi. Tąkart R. Paniulaitis eksponavo aplikacijas, o Č. Lukenskas – asambliažus. Po R. Paniulaičio mirties daugiau nei trisdešimt metų apie jo kūrybą nieko nebuvo girdėti. Ir tik praeitais metais taip pat Vilniuje, Jono Meko vizualiųjų menų centre, buvo suorganizuota antroji R. Paniulaičio kūrybos paroda „Žym Žymas“. Šįkart personalinė. Parodai parinktas pavadinimas – tai autoriaus mėgtas posakis, reiškiantis kažką panašaus į stresinę situaciją, depresyvumą ir pan. Kita vertus, šis šmaikštus žodžių derinys puikiai tinka apibrėžti bendrą autoriaus kūrinių koncepciją. Nors šiandien jo darbai neatrodo labai naujai ar intriguojančiai, bet jie vis dar išlaiko stiprų asmeninės autoriaus laisvės ir neįpareigojančio žaidybinio stiliaus prieskonį. Ko gero, net ne tai yra svarbiausia. Dabar žymiai svarbiau – laikas ir aplinkybės, kada ir kaip buvo sukurti R. Paniulaičio kūriniai ir kur jie atsiduria, stebint konceptualaus meno raidą Lietuvoje.

Anuomet socialistinės santvarkos fone menininkai, o juo labiau visuomenė palyginti labai nedaug žinojo apie aktualius procesus, vykstančius Vakarų pasaulio meno lauke. Todėl tokios drąsios ir novatoriškos idėjos buvo sunkiai suvokiamos ir vertinamos itin atsargiai. Tik vienetai tuo metu R. Paniulaitį galėjo apibūdinti kaip drąsiai savo idėjas reiškiantį ir originaliai sumanymus realizuojantį provokatorių. Šis menininkas konceptualaus meno pradmenų sėmėsi iš įvairių šaltinių. Tikėtina, kad jį, kaip ir nedaugelį kitų, pasiekdavo informacija apie Vakarų pasaulio avangardą ir konceptualizmą. Pasakojama, kad jis mokydavosi net iš tokių leidinių, kurie buvo skirti komunistų partijos sergėtojams. Pastarųjų pagalba turėjusiems apsaugoti savą ideologiją nuo itin pavojingo kapitalizmo užkrato. Tokiuose leidiniuose šalia minėtų instrukcijų partiniams kaip skiriamieji buvo aprašomi ir konceptualaus meno būdingiausi bruožai.

Tuo metu, kai kūrė R. Paniulaitis, buvo likęs beveik dešimt­metis iki laiko, kuomet Lietuvoje žymiai drąsiau ir aktyviau pradėtas griauti praeities pasaulis. Taip pat ir mene. Senų idėjų paneigimo aspektas netrukus tapo itin aktualus. Pasitaikydavo ir tokių keistų situacijų, kai buvo renkamasi geriau bet kas, bet su sąlyga, kad tai būtų nauja. Tačiau negalima teigti, kad tokios tendencijos tapo vyraujančios. Daugeliu atvejų tai nebuvo vien besąlygiškas neigimas. Juo labiau – atviras pasipriešinimas. Dažniau – pastangos įkyrėjusį, erzinantį pasaulį perkurti savaip, išryškinant jo absurdiškumą. Kartais tos formos buvo itin šmaikščios, kartais atrodydavo kaip nepavykęs pokštas. Kūrybinis procesas savo svarba konkuravo su baigtiniu rezultatu. Todėl aktualios tapo įvairios meninės akcijos, performansai ir t. t.

Kūryboje lemdavo net atsitiktinumas

R. Paniulaičio, kaip ir jo bendraminčių, kūrinio idėjos išeities tašku galėjo tapti bet kas. Taip pat ir jo pagrindu galėjo būti bet kokio turinio ir kokybės fotografija, iškirpta iš žurnalo ar reprodukcija iš deficitinio meno albumo.Toks pagrindas dažniausiai buvo papildomas piešiniais, ženklais, linijomis ir pan. Paprastai tai tarnavo tik kaip fonas siurrealistiškiems, fantasmagoriškiems menininkų kurtiems vaizdiniams. Visos autoriaus atliktos papildomos korekcijos įnešdavo į tą vaizdą savotiškos sumaišties, kartais visiškai išderindavo jo turinį. Menininkų, kurių kūryba neišsitekdavo nei laikotarpio, nei raiškos apibrėžtyse, ir toliau vis daugėjo. Kaip daugėjo ir eksperimentų, vienais atvejais pasilikusių tik momentiniais sprendimais, kitais – išplėtotų iki asmeninių autorinių raiškų. Taip devintame dešimtmetyje susibūrė neformali Kauno jaunųjų fotografų grupė „Plėšriųjų sekcija“, 1989 m. Vilniuje susiformavo „Post Ars“, o Klaipėdoje – „Doooooris“.

Kaip teigiama R. Paniulaičio parodos anotacijoje, „jis išvystė „karpymo“ ir koliažų klijavimo kaip savitos performatyvios ideologijos koncepciją“. Galutinį rezultatą jo kūrybiniame procese nemenka dalimi nulemdavo atsitiktinumas. Autorius ne tik pats dažnai atsitiktiniu būdu komponuodavo skirtingas koliažo detales. Neretai jis į kūrybinį procesą įtraukdavo draugus ir pažįstamus. Pasiūlydavo jiems savo darbus papildyti kokiomis nors detalėmis. Tik gana nedidelė parodoje eksponuojamų koliažų dalis yra sudėliota iš daugybės skirtingų iškarpų, tokiu būdu iš mažų populiariosios kultūros citatų suformuojant savarankiško turinio vaizdą. Kituose autoriaus darbuose įsikišimas į „pasiskolintą“ medžiagą yra labai minimalus. Ant iškirptų reprodukcijų R. Paniulaitis mėgdavo raudonu tušinuku nubrėžti kokį nors nedidelį brūkšnelį, aprėminti vieną iš objekto detalių, nubraižyti ženklą ar kitą į schemą panašią figūrą. Šių autoriaus sudėliotų akcentų, nukreipiančių suvokėjo dėmesį į vieną ar kitą reprodukcijos fragmentą, reikšmę nuspėti sunku. Bene ryškiausias čia tampa kūrinio nusavinimo faktas, kuris įvykdavo kiekvieną kartą, kai menininkas jį panaudodavo savo kūryboje ir, užbraukęs tikrojo kūrėjo pavardę, palikdavo savo parašą. Teigiama, kad galiausiai R. Paniulaitis taip radikalizavo pasisavinimo strategiją, jog savo autorystę galėjo priskirti bet kokiems objektams ar socialiniams, kultūriniams reiškiniams.

• Galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) eksponuojama vieno pirmųjų Lietuvoje konceptualaus meno kūrėjo Ramūno Paniulaičio (1957−1982) retrospektyvinė kūrybos paroda „Žym Žymas“. Parodos organizatoriai – VDA Klaipėdos fakultetas. Ji veiks iki birželio 9 d. „Si:said“ galerijos darbo laikas – antradieniais–penktadieniais nuo 16 iki 18 val.

Danguolė RUŠKIENĖ

Autorės nuotr.