Baltijos kelią prisiminus
Prisimenant 25-erių metų senumo įvykius, pasigirsta nemažai skeptiškai nusiteikusių žmonių nuomonių, kad šiandien mūsų tautą tokiai akcijai kaip Baltijos kelias vargu ar besukviestume. Kažin, manau, jeigu reiktų, tai ir eitų.
Dalyvauti 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio gyvoje grandinėje mintis kilo vos sužinojus apie būsimą renginį. Šiek tiek abejonių kirbėjo, ar užteks žmonių gyvai nepertraukiamai 600 kilometrų grandinei, bet, kaip parodė įvykiai, bent Lietuvos pusėje ji galėjo būti net gerokai ilgesnė. Apie iš Gargždų vykstančius didesniu transportu informacijos neturėjome, todėl trise: aš, žmona ir jos klasiokė sėdome į mano žiguliuką ir po pietų išriedėjome Pasvalio link, nes tai artimiausias Baltijos kelio taškas nuo Gargždų. Iki Šiaulių sekėsi važiuoti sklandžiai. Pačiame Šiaulių mieste į Pasvalio pusę prasidėjo spūstys. Į priekį važiavo automobiliai trimis eilėmis, nors buvo tik dvi juostos abiem kryptim. Pasitaikiusi priešpriešė mašina būdavo priversta važiuoti iš dalies šaligatviais bei žalia veja arba stovėti nežinia kiek. Tuometis automobilių arsenalas – žiguliukai, moskvičiai bei zaporožiečiai – nebuvo tobulos konstrukcijos ir spūstyje bei grūstyje aušinimo sistemos užvirdavo, todėl garais apsipylę traukdavosi į kelkraštį ilgesniam poilsiui. Judėjimo greitis nebuvo didelis, nes grūsčių niekas nereguliavo, o ir nukreipti srautų greičiausiai nebuvo kur. Už Šiaulių spūstis šiek tiek sumažėjo, nors daugelyje vietų į priekį judėjo irgi trimis eilėmis.
Nepasiekus Pasvalio prasidėjo dar didesnė spūstis. Kadangi mobiliųjų telefonų dar nebuvo, nežinojome, kokia situacija priekyje. Likus iki tikslo kokiems 5 ar 7 kilometrams, parėjo grandininė informacija, kad toliau judėti nėra galimybės, todėl reikia stoti ir susikabinti rankomis taip sudarant gyvosios grandinės atšaką nuo Baltijos kelio. Apie 19 valandą taip ir padarėme. Trijų Baltijos tautų susitelkimas kiekvieną grandinės dalyvį morališkai pakylėjo neapsakomai. Mes tai padarėme, 620 kilometrų laisvės siekiančiųjų gyvos grandinės Baltijos kelias įvyko.
Grįžtant pradėjo temti, pakelėje Baltijos kelio dalyvių uždegtos žvakutės palaikė pakilią nuotaiką.
Algirdas LIAUDANSKIS
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys
