Černobylio atominės elektrinės avarijos poveikis Lietuvai
Balandžio 26 dieną prisimename vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių tragedijų – 1986 m. įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje. Pagrindiniai veiksniai, nulėmę avariją: reaktorius neatitiko saugumo reikalavimų ir turėjo pavojingų konstrukcinių ypatumų, buvo žema branduolinio saugumo kultūra, personalas padarė daug klaidų ir pažeidė galiojančias reaktoriaus eksploatavimo instrukcijas.
Žala ir ateities kartoms
Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje tiek pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Šios avarijos metu radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užterštos didžiulės teritorijos, daugybė gyventojų ir avarijos likviduotojų patyrė dideles jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozes.
Radioaktyvieji debesys praslinko virš Lietuvos per pirmąsias paras po avarijos, pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyje palikdami gana žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojams lėmė radioaktyvusis jodas, kurio iš karto po avarijos su atmosferos pernaša pasklido mūsų šalies teritorijoje. Radioaktyviojo jodo bei kitų radionuklidų, pasklidusių Černobylio atominės elektrinės aplinkoje, poveikį patyrė ir Lietuvos gyventojai, dalyvavę atominės elektrinės avarijos likvidavimo darbuose.
Radioaktyviojo jodo poveikis Lietuvos gyventojams truko tik iki gegužės mėnesio pabaigos. Iš karto po avarijos pietvakariniuose ir vakariniuose Lietuvos rajonuose laikinai buvo uždrausta naudoti pieną vaikų mitybai, buvo susirūpinta dėl ganyklų žolės užterštumo. Nors po Černobylio atominės elektrinės avarijos praėjo pakankamai daug metų, avarijos liekamasis poveikis vis dar jaučiamas dėl į aplinką patekusių ilgaamžių radionuklidų. Labiausiai Lietuvos teritorija buvo užteršta ilgaamžiais Cs-137 (užterštumas padidėjo 4,5 karto) ir Sr-90 radionuklidais, kurių nustatoma ir dabar. Radiacinės saugos centras, siekdamas įvertinti, koks liekamojo užterštumo poveikis Lietuvos gyventojų apšvitai bei sveikatai, nuolat atlieka specialius tyrimus.
Apšvitos tyrimai stebimi
Pastarųjų metų tyrimų rezultatai patvirtino išankstinę prognozę, kad ilgaamžių radionuklidų Cs-137 ir Sr-90 kiekiai aplinkoje sumažėjo apie du kartus, palyginti su išmatuotais pirmaisiais metais po avarijos. Dirbamuose laukuose Cs-137 kiekis sumažėjo greičiau, nes dirvos nuolat maišomos jas ariant, tačiau miško paklotėje, pievose Cs-137 yra viršutiniuose dirvos sluoksniuose. Atliekant įvairių maisto produktų radiologinius tyrimus, daugiausia Cs-137 nustatoma valgomuosiuose miško grybuose. Ir būtent grybai, surenkami pietvakarinėje ir vakarinėje šalies teritorijos dalyse, per kurias praslinko radioaktyvieji debesys, yra labiau užteršti Cs-137, nei kituose šalies miškuose surenkami grybai, tačiau jų radioaktyvusis užterštumas neviršija leistinų lygių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, padidėjęs užterštumas radionuklidais nustatomas ir Lietuvos miškų laukinės faunos mėsoje (šernienoje). Įvertinus gyventojų apšvitą, kurią jie patiria dėl maisto liekamojo užterštumo radionuklidais, ji yra palyginti nedidelė, tačiau apšvitos tyrimai ir vertinimas išlieka svarbia radiologinės stebėsenos dalimi.
Kita problema yra beveik kasmet įvykstantys gaisrai Černobylio zonoje. Degdami medžiai, miško paklotė, žolė vis dar į aplinką išskiria ilgaamžius radionuklidus, reikšmingiausias jų yra Cs-137. Nors šio radionuklido kiekiai, kilus gaisrams Černobylio zonoje, iki šiol neturėjo įtakos Lietuvos foninės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimui, Radiacinės saugos centras tokių gaisrų metu atlieka radionuklidų pernašos prognozę.
KELETAS FAKTŲ APIE ČERNOBYLIO KATASTROFOS MASTĄ
- Po katastrofos (1986–2000 m.) iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių.
- Didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą avarijos naktį patyrė apie 600 atominės elektrinės avarijos likviduotojų. Ūmi spindulinė liga buvo diagnozuota 134 likviduotojams.
- 1991–2005 m. laikotarpiu apie 7 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų buvo registruota Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo jaunesni nei 18 m.
- 1986–1989 m. avarijos zonoje dirbo 600 tūkst. avarijos likviduotojų, patyrusių didelę apšvitą, iš Lietuvos buvo išsiųsta 7 tūkst. avarijos likviduotojų.
- Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pateiktais 2005 m. po Černobylio avarijos, galiausiai gali mirti 4 tūkst. žmonių.
- Tūkstančiai Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos besilaukiančių moterų nepagrįstai darėsi abortus, bijodamos pagimdyti apsigimusius vaikus.
- Labiausiai užteršta 30 km zona apie Černobylio atominę elektrinę iki šiol yra izoliuota, neapgyvendinta teritorija, kurios išlaikymas yra našta šalies ekonomikai.
Paminėti faktai, skaičiai rodo daugybės žmonių patirtus išgyvenimus, susijusius su evakavimu, žmonių likimus dėl radiacijos sukeltų ligų, artimųjų mirčių, gyvenimo sunkumų dėl pasklidusio radioaktyviojo užterštumo, išgyvenimus dėl savo vaikų ir būsimų kartų sveikatos…
Parengta pagal Radiacinės saugos spaudos pranešimą
