„Cityvet“ veterinarijos gydytojas motyvuoja gyvūnų sėkmės istorijos

Autorės nuotr.: vet. gydytojos Toma Nagytė, Justina Meižė ir Vilija Kalvytė akcentavo, kad šeimininkų požiūris į augintinius keičiasi, tai ypač galima pastebėti Gargžduose.

Prieš 3 metus „Cityvet“ veterinarijos klinikos Gargžduose duris atvėrusios vet. gydytojos Vilija KALVYTĖ ir Justina MEIŽĖ teigia, kad sprendimui atidaryti nuosavą kliniką reikėjo daug pasiryžimo, tačiau jas džiugina galimybė nuolat augti, tobulėti ir padėti ne tik gyvūnams, bet ir jų šeimininkams. Gydytojos atskleidė, kad jų darbas – psichologiškai sunkus, bet tai atsveria gyvūnų sėkmės istorijos.


Žinias nuolat atnaujina
– Kodėl pasirinkote veterinarijos studijas?
Justina: – Nuo pat mažumės augau tarp gyvūnų. Manau, kad tai manyje išugdė atjautą, kantrybę, meilę, ypač stiprią tiems, kurie yra silpnesni už mus. Laikui bėgant atsirado noras suprasti biologinius ir fiziologinius procesus, kurie vyksta gyvos būtybės organizme. Dėl šių priežasčių pasirinkau būtent veterinarijos gydytojos specialybę. Kasdien džiaugiuosi, kad einu tokiu gyvenimo keliu, kuris mane nuolatos motyvuoja, skatina tobulėti ir būti geresne savo versija. Labai svarbu yra sistemingai atnaujinti savo žinias. Yra nustatyta, kad veterinarijos gydytojas turi praleisti 32 valandas per 2 metus mokymuose. Mes su Vilija tiek valandų „prisirenkame“ per 4–5 mėnesius. Vis dėlto seminarai ir paskaitos yra maža mokymosi dalis, daugiausia laiko praleidžiame skaitydamos mokslinius straipsnius.
Vilija: – Nuo pat vaikystės augau apsupta gyvūnų – šunys, katės, žirgai mane lydi visą gyvenimą. Jau nuo pirmos klasės žinojau, kad noriu tapti veterinarijos gydytoja ir to atkakliai siekiau. Buvo laikas, kai galvojau, jog dirbsiu tik su stambiais gyvūnais, bet gyvenimas pasisuko kita linkme ir tuo labai džiaugiuosi.
Veterinarijos gydytojo darbas kupinas iššūkių ir netikėtumų, kurie verčia nestovėti vietoje, tobulėti ir nuolatos gilinti savo žinias bei įgūdžius – tuo ši specialybė ir žavi.
– Kokių savybių reikia veterinarijos gydytojui?
Justina: – Pagrindinės savybės – atjauta, supratimas. Reikia išmokti ramiai reaguoti į situaciją, mes to dar irgi mokomės. Kiekvieną pasveikusį gyvūną priimame kaip didelį džiaugsmą, ypač, kai dedame daug pastangų, kad gyvūnas pasveiktų. Naujausiai mūsų komandos narei Tomai akcentuojame, kad svarbu neskubėti, apgalvoti žingsnius.
Vilija: – Svarbiausia savybė – empatija. Ją jaučia tiek šeimininkai, tiek jų augintiniai. Kitos svarbios savybės – kantrybė, nuoširdumas, noras tobulėti, drąsa, gebėjimas bendrauti. Labiausiai motyvuoja mūsų klientų sėkmės istorijos, jose atsispindi pasveikusių gyvūnų ir laimingų žmonių patirtys.


Gargžduose įžvelgė potencialą
– Kaip pasirinkote įsikurti Gargžduose?
Vilija: – Juokaujame, kad Gargždai mums pusiaukelė, nes aš kilusi iš Šilutės rajono, o Justina – iš Rietavo. Matėme potencialą verslui kurtis, tai – augantis miestas. Norėjome susikurti darbo vietą, dirbti pagal mums svarbias vertybes. Idėja įkurti savo veterinarijos kliniką kilo Justinai.
Justina: – Sakoma, kad kiekviena karta turi gerinti situaciją, tą mūsų srityje ir bandome padaryti. 2020 m. spontaniškai kilo idėja įkurti savo veterinarijos kliniką. Turėjome labai didelį artimos aplinkos palaikymą, vienos to, ko gero, nebūtume išdrįsusios padaryti. Nuo idėjos iki klinikos atidarymo praėjo apie pusmetis, kadangi procesas užtruko dėl biurokratijos, paraiškos pildymo jaunam verslui, patalpų įsirengimo, įrangos įsigijimo.
– Kokie darbo aspektai jums svarbūs?
Justina: – Svarbiausia – galimybė padėti gyvūnams, kurie negali pasakyti, kas jiems skauda. Taip pat svarbu sukurti teigiamą atmosferą klinikoje, kad būtų gera ir gyvūnui, ir šeimininkui.


Visuomenės požiūris keičiasi
– Jūsų darbas – psichologiškai sunkus: tenka ne tik sutikti naujos gyvybės atėjimą į pasaulį, bet ir palydėti augintinį į paskutinę kelionę. Kas būna sunkiausia?
Vilija: – Sunkiausia, kai tenka atsisveikinti su ilgamečiais klinikos lankytojais, nes jie jau artimi. Pradėjusi dirbti veterinarijos gydytoja esu ne vieną gyvūną apraudojusi. Bet tokia yra darbo dalis, kartais tenka skausmą neštis namo. Tačiau jei matome, kad kitai veterinarijos gydytojai yra sunku emociškai, pasikeičiame, stengiamės dirbti komandiškai.
– Ar pastebėjote, kaip bėgant metams keičiasi visuomenės požiūris į gyvūnus?
Justina: – Požiūris labai priklauso nuo vietovės. Pavyzdžiui, Gargžduose kiekvienais metais situacija gerėja, auga žmonių sąmoningumas. Džiaugiuosi Gargždais dėl požiūrio į gyvūnus. Mes taip pat stengiamės šviesti žmones, patarti iš savo patirties.
Vilija: – Anksčiau dirbau klinikoje, įsikūrusioje toliau nuo miesto, tad gana dažnai tekdavo gydyti gyvūnus nuo erkių sukeltų ligų. Vis dėlto mūsų klientai atsakingai rūpinasi gyvūnų sveikata.
Kalbėjosi
Gabrielė ČIUNKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių