Čiulbėtojai ulbėtojai
Šio ilgojo savaitgalio metu esame užversti ne tik sniego, bet ir renginių. Kai pažvelgi į kviečiančius skelbimus, galva gali susisukti. Ir Užgavėnės vilioja, ir Valentino dienos pasimatymai net senjorams, ir, aišku, svarbiausia, pamatinė mūsų valstybės šventė – Vasario 16-oji. Šventiniai skelbimai sukuria iliuziją, kad tokiu džiaugsmingu ritmu ir gyvename: tik tereikia išsirinkti, kur pramogauti, kur laisvalaikį prasmingai praleisti. O koks kasdienybės ritmas?
Pirmadienis driokstelėjo neįprastu vasariui perkūnu, o pridurti, kad tas perkūnas iš giedro dangaus, liežuvis jau nebeapsiverčia. Seniai tas „giedras dangus“ mūsų politikoje yra virtęs šimtu pilkų atspalvių. Žiema sukaustė mus šalčiu, o aukštos prabos politikų Sauliaus Skvernelio ir Kazimiero Starkevičiaus kabinetuose bei namuose atliktos kratos prikaustė visuomenės dėmesį. Neeiliniai politikai – vienas „Vardan Lietuvos“ lyderis, kitas – ilgametis konservatorius, buvęs ne vieną kartą žemės ūkio ministras, tad ir įvykis neeilinis. Oficiali versija, kad tos kratos susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl milijoninių kyšių, kurie galimai buvo mokami Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovams ir darbuotojams. Ar ši versija turi realų pagrindą, ar ji pasitvirtins – tai teisėsaugos prerogatyva.
Kol vienus politikus aplanko netikėtas dėmesys (juk kažkada buvo sakoma, kad ir bloga reklama yra reklama), kiti politikai varžosi dėl visuomenės dėmesio, esą kaip jie aktyviai dirba. Štai kaip tik demokratas, Seimo narys T. Tomilinas šiomis dienomis siunčia pranešimą žiniasklaidai su dramatiška antrašte „Ruošiamės galutiniam ir lemiamam mūšiui dėl to, kaip bus valdomi ir tvarkomi Lietuvos miškai“. Šio pranešimo esmė: Seime prasideda diskusija dėl naujos redakcijos Miškų įstatymo projekto, pateikto dar praėjusios kadencijos metu. Įstatymo projekte siekiama griežčiau riboti miško kirtimą ir pramoninį miškų naudojimą. „Ruošiamės galutiniam ir lemiamam mūšiui, nuo kurio baigties priklausys, koks bus tas miškų valdymo ir tvarkymo, saugojimo bei naudojimo pokytis. Galutinai susirems dvi interesų grupės: šiuolaikinis aplinkosauginis požiūris ir tas tradicinis kirtimo bei ekonominės naudos požiūris“, – perspėja Aplinkos apsaugos komiteto narys T. Tomilinas. Jis ragina visuomenę būti atsakingą, sekti diskusijas ir aktyviai įsitraukti į geriausio sprendimo paiešką. Raginimas labai pilietiškas, tik ar tikrai visuomenė turi savo balsą? Ar lobistai, mindantys Seimo slenkstį nuo ryto iki vakaro, gražiai kaip tie miško paukšteliai čiulbėdami, vėl neapsuks galvos Seimo nariams? Taip kaip pastaraisiais metais yra apsukę beveik akivaizdžiai parceliuodami Lietuvos miškus išskirtinai vardan savo ekonominės gerovės. Ar taip jiems bent iki šiol sekėsi tik todėl, kad mokėjo čiulbėti, ar kad kažkam galbūt aukso luitais mokėjo – tai tik galimos versijos kaip su ta Augalininkystės tarnyba. Kada nors galai išlįs.
Seimo TS-LKD frakcijos nariai irgi siekia dėmesio platindami pranešimą žiniasklaidai apie nepalankius pokyčius saulės elektrinių statytojams. Buvęs energetikos ministras, minėtos frakcijos narys D. Kreivys atkreipia dėmesį į planuojamus elektros supirkimo bei saugojimo tvarkos pakeitimus. Jo teigimu, valdančiųjų siūlomas modelis pirmiausia saugo elektros tiekėjų finansinius interesus, o riziką labiau perkelia visuomenei. O kada ta rizika buvo perkeliama ne visuomenei? Ankstesniais metais su nebloga parama pasistatę saulės elektrines ir patikėję itin saldžiu „elektros lobistų“ suokimu, kaip ženkliai atpigs namų ūkiams elektra, žmonės, saulės elektrinių savininkai, yra nusivylę: lūkesčiai toli gražu nėra pasiteisinę.
Ar tai kažkokia naujiena, kad rizika svarbiais apsisprendimo klausimais perkeliama būtent ant žmonių pečių? Prisiminkime vien antrosios pensijų pakopos viražus. Kaip toli dabar tas laimės žiburys, kurio tikėjosi žmonės, kai buvo aktyviai čiulbama pasirinkti tą pakopą. Juk tuomet aukso kalnai senatvėje buvo žadami. Ką gi, juk ne veltui sakoma, kad durnių ir bažnyčioj muša.
Šią savaitę netikėtu blyksniu pradžiugino mūsų ledo šokėjų A. Reed ir S. Ambrulevičiaus olimpinis debiutas. Jaudinantis sportininkų atkaklumas ir yra tikrasis laimėjimas. Kartais nebūtinai įkvepia medalių blizgesys, bet ir sportininkų pozicija: „Kai baigsime karjerą, rezultatai liks istorijoje, bet šitos istorijos lieka su mumis – tai istorijos, kurios mus užaugino.“ Kad tik daugiau tokių auginančių istorijų.
Valstybės saugumo departamentas trečiadienį išplatino pranešimą, raginantį visuomenę nepasiduoti Baltarusijos KGB propagandai. Nerimastinga žinia šių dienų kontekste, bet juk liekame su viltimi, kad Vasario 16-osios šviesoje visgi esame išauginę brandžią pilietinę visuomenę, kuri turi ne tik galvą, bet šiuo atveju ir stiprų stuburą.
