Įkalinti skurde
Stebint viešąją erdvę šią savaitę užkliuvo kelios temos, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo ne itin susijusios tarpusavyje, bet iš tiesų papildančios viena kitą, atspindinčios mūsų gyvenimo kontrastus. Ir, deja, tos temos visiškai ne optimistinės.
Lyg tai trūktų įvairiausių bėdų, šią itin speiguotą žiemą šilumos poreikis išaugo kaip ant mielių. Ir sutapk tu man taip, kad, Seimui pernai panaikinus 9 proc. PVM lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, dabar mokestis siekia 21 proc. Kokių šildymo kainų gali tikėtis gyventojai? Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai skelbiant, kad šį mėnesį dėl didesnio šalčio ir panaikintos PVM lengvatos šildymo sąskaitos gali išaugti iki 110 proc., premjerė I. Ruginienė parypavo, kad tokių šaltų žiemos orų niekas nesitikėjo, tačiau primena, jog gyventojai gali pasinaudoti kompensacijomis. Ministrė pirmininkė samprotauja, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra numatyti kompensacijos mechanizmai. Įstatyme yra nustatyta, kad turi būti tam tikras išlaidų ir pajamų santykis. Štai tas santykis ir yra ta „razina“. Ar smagu žmones laikyti su atkišta ranka išmaldai? Ar mūsų visų buvusių Vyriausybių nė kiek sąžinė negraužia, kad Europos Sąjungoje jau daugiau nei dvidešimt metų esanti mūsų valstybė vis pirmauja „skurdo lenktynėse“.
Štai žiniasklaidos antraštės šiomis dienomis mirgėte mirga Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kurie skaudžiai skelbia, kad skurdo rizikos lygis 2024 m. mūsų šalyje siekė 21,5 proc. gyventojų. Vadinasi, maždaug apie 620 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Absoliutaus skurdo riba 2024 m. siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 937 eurus – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė žiniasklaidai komentavo, jog šalies skurdo rodikliai nesikeičia jau daugelį metų ir yra vieni blogiausių Europos Sąjungoje, tačiau apie šią problemą ilgą laiką nebuvo kalbama. Mat vis dar gajūs stereotipai, kad jei žmogus negali sudurti galo su galu, pats dėl to kaltas. Beje, didžiausią skurdą patiria bedarbiai, vieniši bedarbiai tėvai, vieniši asmenys, senjorai, žmonės su negalia – jų skurdo rizikos rodiklis yra dvigubai didesnis nei žmonių be negalios ir tai yra pats prasčiausias rodiklis visoje Europoje. Duomenys byloja, kad skurdo rizikos lygio rodikliai Lietuvoje yra pasiskirstę nevienodai, o sostinės regione jis beveik perpus mažesnis nei likusioje šalyje. Todėl Vilnius dažnai riečia nosį prieš provinciją: kokia ten prastuomenė, kokia tamsuomenė, betgi vilniečiams tiesiog pasisekė, kad jie gyvena sostinėje. Natūralu, kad čia daugiau investicijų, daugiau projektų, daugiau darbo vietų, tad nereikėtų savo nuopelnais taip akivaizdžiai didžiuotis tarsi pašiepiant regionus.
Visgi finansinis skurdas turi siekiamybę kada nors būti įveiktas. Blogiau, kad mus kausto dvasinis skurdas: kai dėl gardesnio kąsnio kai kurie žmonės pasiryžę net pačiam velniui parsiduoti, o paskui didžiuotis, pasakoti savo „verslo“ sėkmių istorijas, esą kaip pradėjo nuo nulio. Neretai tikroji sėkmės priežastis yra nutylima. Ir mūsų tautiečiai, pasirodo, yra lengvų pinigų medžiotojai, tiesiog pirmūnai parsiduoti. O gal taip žmonės vaduojasi iš juos tikrai slegiančio buities skurdo? Anaiptol.
Štai jau kelios dienos pasaulį drebina lytinio nusikaltėlio Jeffrio Epsteino laiškų, nuotraukų, filmuotų vaizdų skandalas. Paviešintuose dokumentuose daugiau kaip 1 000 kartų paminėta Lietuva. Minima gausybė žinomų Lietuvos žmonių pavardžių. Sunku net suvokti, koks didelis mastas driekėsi per žemynus, kiek įtakingų politikų, visuomenės veikėjų, meno atstovų jungėsi į aukų paieškas, išnaudojimą, prievartavimus. Jo iškrypėliškam „verslui“ paslaugiai tiesė ranką tarpininkai ir tarpininkės, siuntę duomenis, patys ieškoję „nekaltų, gerų, gražių“ merginų. „Man atrodo, mums būtinai reikia neužmiršti šio būrio dabar anonimiškumo reikalaujančių „pagalbininkų“, kuriems buvo dosniai atlyginta už aukų įviliojimą“, – akcentuoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė.
Nusikaltėlio Epsteino istorijoje išskirtinai dominuoja godumas, žiaurumas, manipuliacijos – baisios žmogaus ydos, kuriomis, kaip aiškėja iš paskelbtų laiškų, kai kurie lietuvaičiai net žavėjosi. Galbūt kažkam atrodo, kad šis skandalas yra toli nuo mūsų gyvenimų? Kažin ar surasčiau pateisinimą tokiam naivumui.
