Karštymetis
Karšta savaitė. Sakysite, man galvoje pasimaišė: taigi toks šaltukas lauke spaudžia. Betgi aš noriu priminti apie neeilinius, karštus įvykius pasaulyje, šalyje, rajone.
Ar ne karštis išmuša pagalvojus, ko mums tikėtis ateityje, kai svarbiausiame metų susitikime – Pasaulio ekonomikos forume – JAV prezidentas D. Trumpas meta akibrokštą dėl Grenlandijos? Ir Lietuvos politikai nepaliaujamai suka galvas ir karštai tauškia televizijos ekranuose, ar Nobelio premijos trokštantis Baltųjų rūmų šeimininkas gali ryžtis Grenlandiją užimti jėga? Kokie kiti įmanomi scenarijai? Ar vardan NATO vienybės Danija galėtų atiduoti savo salą? Kuo baigsis grasinimai Europai ir kalbos apie tarifus? Ar Vakarai išgyvena ne tik geopolitinę, bet ir vertybinę krizę? Jei kas žinotų atsakymus į šiuos klausimus, tai tikrai būtų vertas Nobelio premijos.
Na, o karštligiškai svarstomos LRT įstatymo pataisos diskusijų žarijas įžiebė ne tik Lietuvos Seime, bet šią savaitę net ir Europos Parlamente. Ketvirtadienį Strasbūre posėdžiaujantys europarlamentarai nusprendė dėl rezoliucijos, įspėjančios apie valdančiųjų mėginimus perimti LRT kontrolę.
Argi ne karštas buvo Seimo nario, „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio susitikimas su vilkaviškiečiais? Tarpdurio susistumdymai, jaunimo protestai. Nė nepalyginsi su vangiais politiko susitikimais Gargžduose, Doviluose, Agluonėnuose, kuriais susidomėjo tik saujelė žmonių. Na, bet šis karštymetis dar tik įsisiūbuoja: juk priešaky – savivaldos rinkimai.
Karštos dienos pastaruoju metu ir Klaipėdos rajono savivaldybėje, kur pasiraitojus rankoves buvo rengiamas 2026–2028 m. rajono biudžetas. Šiais metais biudžetas auga net 30 milijonų eurų, o tai reiškia, kad pasiekiame apie 200 mln. eurų biudžetą. Palyginimui: 2021 m. Klaipėdos rajono biudžetas buvo per 77 mln. eurų. Galima sakyti, beveik kosminis šuolis per penkerius metus.
Pasikartokime žinias apie mūsų visų kišenę šiais metais: planuojamos 2026 m. savivaldybės biudžeto pajamos – 201,3 mln. eurų, iš jų: 191,6 mln. eurų pajamos iš mokesčių, turto ir dotacijos, 2,4 mln. eurų – 2025 m. lėšų likučiai ir 7,3 mln. eurų – planuojamos pasiskolinti lėšos. 2026 m. pajamų struktūroje didžiausią dalį – 49,8 proc. (100,2 mln. eurų) sudaro gyventojų pajamų mokestis, dotacijos sudaro 35,8 proc. (72 mln. eurų), turto mokesčiai – 2 proc. (4,1 mln. eurų), pajamos už prekes ir paslaugas – 6,2 proc. (12,5 mln. eurų), turto ir kitos pajamos – 1,4 proc. (2,8 mln. eurų). Varginantys skaičiai, bet svarbūs.
Planuojamą biudžetą dar turės patvirtinti arba ne Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Visas biudžeto planas jau yra pristatytas viešai, jį galima rasti ir Savivaldybės internetinėje svetainėje. Kas pražiopsojote šią žinią, atsiverskite projektą, panagrinėkite, pakilnokite skaičių „patalus“ įsivaizduodami, kaip tai konkrečiai palies jus. Savivaldybė mūsų visų pastabų ir pasiūlymų dėl savivaldybės biudžeto projekto laukia el. paštu savivaldybe@klaipedos-r.lt iki sausio 26 dienos. Ar tai bus tik balsas tyruose – tai jau tik ateitis parodys. Bet juk svarbiau yra patiems susivokti, kad jei nieko racionalaus, atitinkančio ne tik asmeninį, bet ir visuomeninį interesą nesiūlome, tai nieko ir nesitikėkime.
Karštymetis ir dėl pensijų antros pakopos apsisprendimo: likti ar nelikti? Ekspertai turi savų motyvų: šią savaitę ištraukė dar vieną kortą, turinčią įrodyti, kad nereikia skubėti pasitraukti. Primenama, kad 2019 m. Lietuvoje jau buvo sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą II pakopoje, o Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, dalis gyventojų ja pasinaudojo ir jiems tai esą kainavo tūkstančius eurų. Žinoma, šią tezę galėtų patvirtinti tik tų žmonių, kurie nutraukė kaupimą, asmeninė patirtis. Nemaloni žinia yra ta, kad išankstinės prognozės, jog daug žmonių trauksis iš minėtos pakopos, visgi yra reali. Kone kas antras (43,3 proc.) antroje pensijų pakopoje dalyvaujantis Lietuvos gyventojas planuoja iš jos pasitraukti, o beveik trečdalis šių asmenų yra apsisprendę atsiimtas lėšas perinvestuoti, rodo naujausia, prieš pat 2025 m. pabaigą „Citadele“ banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa.
Šios tendencijos ir valstybę įkvėpė karštligiškai sumąstyti, kaip apmažinti pasitraukiančiųjų srautus. Tad sugalvotas pamaloninimas kaupėjams. Kaip ir iki šiol, II pakopos pensijų kaupimo dalyvis į pensijų fondą mokės 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisidės 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2026 m. valstybės skatinamoji įmoka jau sieks 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus. Neaišku, ar tai motyvuos tuos, kurie dvejoja, ar visgi suveiks jau išbandytas motyvas, esą geriau žvirblis saujoj negu briedis lankoj. Žinoma, aštrių, kraują kaitinančių temų šią savaitę buvo ir daugiau. Kad ir skandalas su VMI el. parduotuve, kurioje konfiskuotus automobilius pagal atitinkamą schemą atitinkami asmenys graibstė it karštas bandeles.
