Tyrimo veidrodyje
Įkaitusių politinių batalijų atmosferoje, kai neeiliniai LR Seimo nariai, demokratų lyderis Saulius Skvernelis, buvęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas varsto Specialiųjų tyrimų tarnybos duris, o konservatorius Kazys Starkevičius užsitvėrė tylos siena, STT paskelbė savo inicijuotą tyrimą. Jame, tarsi veidrodyje, kiekvienas galime išsityrinėti ir save.
Koks naujausio STT tyrimo apibendrinimas? Esą visuomenė sprendimų priėmimą suvokia kaip vis labiau uždarą, o valstybės tarnautojai vis dažniau nurodo susiduriantys su atvejais, kai sprendimai priimami konkrečių interesų grupių naudai, rodo pirmadienį paskelbtas Lietuvos korupcijos žemėlapis. Labiausiai korumpuotomis institucijomis gyventojai laiko gydymo įstaigas, Seimą, teismus, savivaldybes, partijas bei politikus. Gyventojų nuomone, labiausiai paplitusios korupcijos formos – nesąžiningas naudojimasis asmeniniais ir politiniais ryšiais.
STT teigimu, valstybės tarnautojai, palyginti su ankstesniais metais, dažniau nurodo susiduriantys su atvejais, kai sprendimai priimami konkrečių interesų grupių naudai. O juk Kovo 11-ąją minėsime 36-ąsias atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metines. Negi laiko mašina ritamės atgal, kai sovietmečiu buvo natūralu naudotis partiniais ryšiais savo interesų naudai? Toliau dar gražiau. Tyrimas atskleidžia, kad, valstybės tarnautojų nuomone, dažniausiai įtaka priimant sprendimus daroma visais įmanomais – ir teisėtais, ir neteisėtais – būdais, o didžiausią įtaką siekiama daryti statybų, energetikos, sveikatos apsaugos, farmacijos ir aplinkosaugos sektoriuose. Betgi šios sritys yra vienos svarbiausių mūsų kiekvieno gyvenime, ir, ko gero, daugelis iš mūsų turime savo nepalankių istorijų, kaip reikėjo įveikti tam tikrus barjerus, jei statėmės namą, vedėmės elektrą ar gulėmės ant operacinio stalo.
Tarp valstybės valdymo sričių tiek gyventojai, tiek valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas vertina sveikatos apsaugos sistemą. Kyšio prievartos rizika sveikatos sektoriuje išlieka, tačiau esą ilgalaikėje perspektyvoje stebimas situacijos gerėjimas. Nežinau tyrimo metodikos, tačiau šiais laikais, kai eilės pas specialistus yra ilgių ilgiausios – nežinau, ar kyšiai medikams turi perspektyvą išnykti ar bent mažėti. Girdžiu kalbant, kad jaunoji gydytojų karta yra atspari. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad sąžiningumas neturi amžiaus cenzo.
STT tyrimo rengėjams 11 proc. gyventojų ir 1 proc. tarnautojų atskleidė, kad per pastaruosius metus davė kyšį. Šie skaičiai kažin ar yra realistiški: žmonės pagražina savo pačių paveiksliuką, nenori pripažinti, kad, kaltindami tam tikras institucijas korupcija, patys ją paskatina? Ką tik tyrime dejavę, kad visur reikia ryšių, paklausti apie kyšius kukliai nutyli. Gal 2014 metais, kai taip pat buvo atliktas toks tyrimas, visuomenė buvo atviresnė: tuomet kyšį davę prisipažino 24 proc. gyventojų ir 17 proc. tarnautojų.
STT teigimu, pagrindine kyšio forma įvardijami pinigai. Kyšių davimas intensyvėja nuo 30 metų amžiaus, o pikas pasiekiamas 50–59 metų amžiaus grupėje. Chm, o aš štai sakiau, kad kyšiai neturi amžiaus cenzo…
Pagal kyšio davimo rodiklį iš kitų apskričių išsiskiria Telšių ir Tauragės apskritys, kuriose gyventojų, teigusių, kad davė kyšį, dalis viršija Lietuvos vidurkį. Čia tai mums, Klaipėdos apskrities gyventojams, smagesnė žinia. Galime pakelti nosį, kad Vakarų Lietuvos regione pirmaudami ekonomikos augime, nesame pirmosiose kyšininkų gretose.
