Daukšaičiuose – senoviška žemaičių ir suvalkų rugiapjūtė

 A. Vanagienė su vyru Antanu prie savo klėties kalbėjo: „Tikimės, kad jaunoji karta, susipažinusi su duonos kelio ir javapjūtės tradicijomis, saugos jų tęstinumą.“Sekmadienį svetingai savo kiemo vartus atkėlę daukšaitiškiai Alma ir Antanas Vanagai pakvietė į teatralizuotą duonos ir javapjūtės šventę. Bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ iniciatyva ji surengta vykdant tarptautinių programų projektą „Duonos šventė ir javapjūtės tradicijos žemaičių ir suvalkų regionuose“. Tą pavakarę ūkininko sodyboje šurmuliavę svečiai iš Punsko, Dovilų etninės kultūros centro folklorinio ansamblio dainininkai ir daukšaitiškiai per liaudies tautosaką, dainas, šokius perteikė javapjūtės tradicijas senovėje.

Punskiečiai atvyko su dalgiais

Daukšaitiškių ir Punsko lietuvių draugystė tęsiasi 3 metus. Pasak bendruomenės pirmininkės A. Vanagienės, ji užsimezgė nuvykus Punską, Verbų šventę. Tuomet ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį. O pernai sutarė su punskiečiais Daukšaičiuose švęsti javapjūtės tradicijų šventę.

Taigi šiai teatralizuotai šventei pradėta ruoštis prieš metus. Ūkininkas A. Vanagas savo sklype prie namų pasėjo 15 arų rugių. Ir atėjo metas juos kirsti. Paskutinį liepos sekmadienį į išpuoselėtą Vanagų sodybą atvyko 20 lietuvių iš Punsko: Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos nariai (pirmininkė Aldona Vaicekauskienė) ir ansamblio „Gimtinė“ (vadovė Angelė Bapkauskienė) dalyviai. Jie atsivežė ne tik lietuvių liaudies dainų kraitę, bet ir dalgius su grėbliais.

Šventėje dalyvavo Dovilų etnininės kultūros centro folklorinis ansamblis „Lažupis“ (vadovė Lilija Kerpienė).Visus pasitiko sodybos šeimininkė, renginio sumanytoja ir vedėja A. Vanagienė, pasipuošusi vainiku iš rugių varpų ir nevystančių žolynų, kad šis išsilaikytų iki kitos javapjūtės. Ji teatrališkai pasiūlė pjovėjams paaštrinti savo dalgius, nes rugiai esą drūti, susimaišę su usnimis. Kol vyrai plakė, pustė dalgius, ansamblių dainininkai, sustoję prie klėties, traukė dainas apie rugį, rugiapjūtę. „Einam naujos duonikės pjauti“, – ištarė punskietis, su dalgiu ant peties kartu su kitais žingsniuodamas į rugių lauką. Išsirikiavę pjovėjai pradėjo kirsti. Moterys iš pradalgių rinko rugius ir rišo pėdus. Jaunimui – neregėtas vaizdas…

Priminė pamirštas tradicijas

Vyresnės kartos kaimo žmonės prisimena, kai anuomet rugių laukuose ne kombainai kūlė – juos į pradalges guldė pjovėjai, mosuodami dalgiais, o moterys rišo į pėdus. Susirinkusiems daukšaitiškiams šis sunkus darbas priminė jų jaunystę. „Paauglystėje mums teko rišti pėdus“, Dalgio pustymas – svarbus darbas.– ištarė Marytė Šatūnienė ir Morta Malinauskienė. Su grauduliu į praeitį pažvelgė ir seserys Jadvyga Čeliauskienė ir Janina Varanauskienė.

Tačiau ne tik pažiūrėti senovinių javapjūtės darbų susirinko kaimo žmonės. Atsirado norinčiųjų prisiminti šią savo patirtį – 5 pjovėjai ir tiek rišėjų buvo pasiruošę padirbėti rugių lauke. Šventiškai atrodė valstiečio stiliaus drabužiais apsirengę šie daukšaitiškiai.

Prakaitą braukiantiems pjovėjams ir rišėjoms darbą lengvino daina. Juos vaišino sūriu ir medumi. Greitai rugių lauke buvo išrikiuoti pėdai, nugrėbta ražiena. Punskietės nupynė pabaigtuvių vainiką iš varpų ir papuošė baltos, mėlynos ir geltonos spalvos žolynais, kurie, kaip buvo tikėta, turėjo tam tikrų galių. „Rugys šventas, – ištarė Onutė iš Punsko. – Net ponas jam nusilenkdavo.“

Bendradarbiavimas su Punsko lietuviais daukšaitiškiams padėjo atskleisti savitą Žemaitijos ir Punsko krašto etninį paveldą duonos kelio ir javapjūtės tradicijose.Teatralizuotoje šventėje buvo priminti senoviniai rugiapjūtės ritualai.

Senovišką rugiapjūtę stebėjęs Klaipėdos rajono Savivaldybės tarybos narys Bronius Markauskas prisipažino nebuvo matęs, kaip rišami rugių pėdai, tik iš mamos pasakojimų buvo girdėjęs. „Labai gražu, kad primenamos senos javapjūtės tradicijos. Tik gaila, kad mažai jaunimo atėjo“, – sakė jis.

Po rugiapjūtės darbų šventė tęsėsi netoliese esančioje sodyboje „Pagraumenės malūnas“.

„Punskiečiai dėkojo mums už puikų priėmimą bei sklandžią veiklą, už svetingą priėmimą – sodybos „Malūnas“ šeimininkams Algirdui ir Silvestrai Liaudanskiams, – kalbėjo bendruomenės vadovė A. Vanagienė. – Punskiečiai taip pat dalyvavo Veiviržėnų amatų centro edukacinėje programoje „Duonos kelias“. Džiaugiamės, kad teatralizuotoje šventėje dalyvavo Švėkšnos bažnyčios prelatas Petras Stukas.“

Ji akcentavo, jog bendruomenės nariai aktyviai dalyvavo ruošiantis šiai šventei – ir gyventojai, ir Pašlūžmio mokyklos-daugiafunkcio centro moterų ansamblis (vadovė Vidilija Eidukienė). „Esame dėkingi rėmėjams“, – sakė A. Vanagienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content