Dukros gerbia Lietuvos savanorio atminimą

Seserys B. Viličkienė (kairėje) ir J. Paimbrekienė sakė, kad niekada nelinkusios skųstis gyvenimo vargais, kad dabar turinčios laiko daugiau bendrauti ir pasidžiaugti nepriklausoma Lietuva, dėl kurios kovojo jų tėvelis savanoris.

 

Smilgyniškės Bronislava Viličkienė ir Justina Paimbrekienė, Lietuvos kariuomenės savanorio Prano Vaišvilos dukros, iki šiol prisimena tėčio gautą apdovanojimą už dalyvavimą Nepriklausomybės kovose, kuris per laiką pražuvo. Prisiminimui liko pora nuotraukų, kuriose tėtis, vilkintis kariuomenės uniformą, jaunas ir gražus, pasiruošęs ginti Tėvynę.

Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Vaišvila (stovi kairėje) su dviem draugais. Nuotrauka daryta 1919 m. Autorius nežinomas. „Tėvelis gimė Šašaičių kaime, Kretingos valsčiuje. Tarnauti pas ūkininkus pradėjo septynerių. 1919 m., būdamas 26-erių, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Iš jo pasakojimo atsimename, kad iš divizijos liko tik 3 savanoriai“,  – sakė P. Vaišvilos dukros Bronislava ir Justina. Moterys apgailestauja, kad per negandas ir kraustymąsi iš vienų namų į kitus pražuvo 1929 m. tėvelio gautas apdovanojimas už dalyvavimą Nepriklausomybės kovose.

Iš penkių Prano ir Antaninos Vaišvilų vaikų likusios dvi dukros žino, kad demobilizavęsis tėtis Cigonalių kaime (anuomet Kretingos valsčiuje) gavo 10 hektarų žemės, kur ir ūkininkavo. Kiek laiko ten išgyveno jų šeima, smilgyniškės abejoja – gal 15, o gal šiek tiek daugiau metų. Kai tėvai 1945 m. iš Cigonalių persikraustė į Smilgynus, ramus gyvenimas trukęs neilgai. „Pradėjo raginti žmones rašytis į kolūkius, bet tėvelis nesirašė. Valdžia įtarė, kad jis esąs ne tarybinis žmogus, todėl pasodino į kalėjimą, o vėliau 10 metų ištrėmė į Vorkutą“, – pasakojo savanorio ir tremtinio dukros Bronislava ir Justina, su mama, seserimi ir broliais išvengusios Sibiro platybių. Supratęs, kad gausiai šeimai, likusiai be maitintojo, sunku, P. Vaišvila paragino žmoną stoti į kolūkį. „Mes turėjome gražų trakėnų veislės ark­lį. Kad jo neatimtų, pati į kolūkį važiavau“,  – prisiminė Bronislava, tačiau valdžia arklį paėmė kolūkio poreikiams. Moterys susijaudinusios pasakojo apie patirtas skriaudas, likusias nuoskaudas, apie tai, kad jų šeima aplinkinių buvo banditais vadinta. „Tėvelis visą gyvenimą buvo patriotas ir neleido mums, vaikams, nei į pionierius, nei į komjaunimą stoti“, – pažiūrų tvirtumą P. Vaišvila, pasak dukrų, išsaugojęs ir po tremties.

Moterys graudinosi, kad tėvelio norui išleisti vaikus į mokslus nebuvo lemta išsipildyti. „Į mokyklą ėjome Sėleniuose, baigėm tik 4 klases. Tėvelis norėjo, kad Bronelė būtų agronomė, nes jai mokslai gerai sekėsi, bet nebuvo iš ko į mokslus leisti“, – sakė Justina.

Per gyvenimą smilgyniškės patyrė daug praradimų, artimųjų netekčių, tačiau visada parėmė ir paguodė viena kitą. „Dabar bėdos gyvent nėr, tik sveikatos, kad būtų“, – sako seserys, kitąmet su giminaičiais minėsiančios dvi sukaktis: 40 metų po tėvelio mirties ir 100 metų nuo tos dienos, kai jis tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu.

„Seserys Bronislava ir Justina – tai mūsų seno kaimo senbuvės. Darbščios ir aktyvios, visada turinčios savo nuomonę, spėja ir kaimynus aplankyti, ir į visus bendruomenės renginius. Smagu pažinti Bronytę ir Justiną, tokias skirtingas, jautrias ir tokias kaimo bendruomenės mylimas“, – negailėdama gerų žodžių „Bangai“ sakė bendruomenės „Smilgynai ir kaimynai“ pirmininkė Rasa Petrauskienė.


Iš Lietuvos kariuomenės istorijos

  • Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną 1918 metais Ministras Pirmininkas A. Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos laisvę iškovojusi kariuomenė.
  • 1918 m. atkuriant Lietuvos valstybę buvo nuomonių, kad Lietuvai kariuomenė nereikalinga, nes ji neketino nieko užpulti ir su niekuo kariauti. Tačiau to meto situacija privertė suvokti, kad be savos kariuomenės Lietuva valstybingumo neišsaugos. 1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo. Lietuvai teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, vėliau bermontininkų priešiškus karinius veiksmus ir lenkų kėslus prisijungti Lietuvos teritoriją prie atkuriamos Lenkijos valstybės.
  • Šie karai vadinami Nepriklausomybės kovomis. Kariuomenės kūrimosi metu ir pirmame kovos su bolševikais etape kariuomenę sudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 m. gruodžio 29 d. oficialų vyriausybės kvietimą – „Lietuva pavojuje“. Pirmieji šauktiniai mobilizuoti 1919 m. kovo 5 d., iki to laiko į kariuomenę buvo įstoję apie 3 000 savanorių. Nepriklausomybės kovų pabaigoje Lietuvos kariuomenė išaugo iki 40 600 karių.
  • Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms iki 1922 m. kariuomenė nebuvo ženkliai mažinama, nes nuolatiniai konfliktai prie demarkacinės linijos su Lenkija galėjo vėl virsti karu. Tuo metu Lietuvos kariuomenę sudarė 13 pėstininkų, 3 kavalerijos, 4 artilerijos pulkai, 3 artilerijos divizionai, 7 atskirieji pėstininkų batalionai, karo aviacijos dalinys, šarvuočių rinktinė, inžinerijos batalionas, ryšių, geležinkelio ir automobilių batalionai, pasienio apsaugos dalys, iš viso 52 963 kariai. 1922–1924 m. kariuomenė pradėta pertvarkyti taikos meto sąlygoms, ją sumažinus, pasienio apsaugą perdavus policijai liko 9 pėstininkų pulkai, 4 artilerijos ir 2 kavalerijos pulkai.
  • 1926 m. buvo išformuoti dar 3 pulkai. 1935–1936 m. kariuomenė vėl reformuojama. Atkurti 3-iasis ir 6-asis pėstininkų pulkai, 1-asis artilerijos ir 3-iasis dragūnų „Geležinio Vilko“ pulkai, sudaryta priešlėktuvinės apsaugos rinktinė, raitosios artilerijos grupė. Taikos metu tikroji karo tarnyba trukdavo 1,5 metų. Buvo šaukiami 21 m. amžiaus naujokai. 1940 m. kariuomenę sudarė 3 pėstininkų divizijos (9 pulkai), 3 kavalerijos, 4 artilerijos pulkai, karo aviacija, 1 ryšių ir 2 inžinerijos batalionai, priešlėktuvinės apsaugos, automobilių ir šarvuočių rinktinės, karo laivynas (1 minų gaudytojas). Tuo metu kariuomenėje tarnavo 17 generolų, 1800 karininkų, 30 078 puskarininkiai ir kareiviai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių