Dvasinguoli tu, dvasinguoli…
Visada „fainiau“ rašyti apie vidinius atradimus ir apmąstymus pasitelkus savo sąmoningumą. Rodyti savo brandžią asmenybės dalį. Deja, bet ne visa mano kasdienybė paremta sąmoningumu ir teisingu elgesiu ar mintimis. Būna daug situacijų ir dienų, kada esu valdomas savo vidinių šešėlių ir emocijų viduje. Kažką gatvėje norisi aprėkti, nes eina per lėtai, o kažkam norisi užsakyti būrėjos prakeiksmą ir nesvarbu, kiek tai kainuos.
Vieną kartą buvau tokioje situacijoje, kai labai stipriai įniršau, jog vieną žmogų „apmėčiau“ keiksmais ir prakeiksmais. Praėjus penkioms minutėms nusiraminau ir mano žvilgsnis nukrypo į knygą, gulėjusią ant stalo, apie vidinį gijimą ir laimę, kurią skaičiau. Nepykau ant savęs, bet pašiepiau save ir pasakiau sau: dvasinguoli tu, dvasinguoli… O vakar nutiko ir kita negraži realybė, bet ji nutinka ir dažniau. Ir tik nesakykit, kad Jūs taip nedarot… Nesustabdžiau savęs laiku, o gal ir nenorėjau savęs sustabdyti… Pradėjau „stalkinti“ žmones, kurių nuoširdžiai nekenčiu. Pasižiūrėjau, kuo jie gyvena, kaip atrodo, mintyse „papliotkinau“, paauginau neapykantą savyje, o kartais įmanoma sąjungininką rasti… Tai iš viso taip gera nuo dūšios purvą išpilti. Tiesą sakant, pasakojant tai, labai nemalonu pripažinti sau, jog aš elgiuosi taip. Iškyla noras teisintis, jog kiti komentaruose išsilieja, jie blogesni, aš tai neviešinu savo neapykantos kalbų, juk aš dvasinguolis!
Gulėjau, valgiau mandarinus ir „kroviau“: va, matai, šiltuose kraštuose atostogauja, kvaila boba. Ooo, vakarėliuose daug būna, kokia tuštybių mugė, veiklų kitų neturi. Ar jau išsiskyrė??? Juk tokią porą „primetė“. O kaži, kaip ta atrodo, blemba, privatus instagramas, bet taip noriu tą „storį“ peržiūrėti, bet eina sau, negaliu išsiduoti, kad aš žiūriu. Ką pagalvos? (Tada įsivedu į „Google“ puslapį, kuriame galima anonimiškai peržiūrėti). Nu tas… Iš viso jau nusivažiavo, kas čia per apranga? Narcizas. O ką ta, kaži veikia, kita narcizė. Va jetau, nu, kvailiai visiški. Visiškai apgailėtina. Skelbiasi, bet realybėje tokia durna. Nusigėrus kapinių gražuolė.
Ir ką tu man… Kvatoti ir kvatoti iš savęs, dvasinguoli tu, dvasinguoli… Daryk nedaręs tas priėmimo meditacijas, lankyk terapiją, skaityk knygas. Gyvatės dalis kartais laimi pasižiūrėti ir pasilyginti, kieno žolė žalesnė, o nuo to tik aš tampu nelaimingesnis. Rezultatas: nuotaika subjuro ne jiems, o man. Išvada: eiti ruoštis grupių psichologijos testui ir gyventi savo gyvenimą! O kaip dabar tikėtis ramaus miego pripylus tiek žibalo viduje?
Danielius EINIKIS
