Įpareigojimas bendrauti su bet kuo?
Praėjusią dieną susilaukiau skaudžių replikų iš girto asmens. Pasakė, kad esu šlykštynė, neišauklėtas ir kad negebu bendrauti. Ataka prasidėjo tada, kai su minėtu žmogumi nubrėžiau asmenines ribas. Pasakiau, kad su girtais nenoriu bendrauti ir man tai nėra priimtina. Po šių išsakytų žodžių sekė pašaipus atsakas: tu studijuoji psichologiją, tau tai neturėtų kelti problemų! Likau nustebęs, kad žmogus naudojasi mano pasirinkta specialybe ir tokiu būdu nori mane įpareigoti priimti viską ir visus, nes juk psichologiją studijuoju!.. Iš tiesų po tokių replikų pasijaučiau labai pažemintas. Tada galvoju, kad yra sakoma, jog mes renkamės patys, kaip reaguoti į situacijas. Mintyse išsikviečiau savo vidinį psichologą ir kalbėjausi su juo.
– Jeigu tai būtų tiesa, ką išgirdai, tai pamąstyk, o kas čia tokio pabūti šlykštyne arba neišauklėtu? Nė vienas nesame šventas ar tobulas. Suprask, kad ką kiti žmonės kartais kalba apie mus, nereiškia, kad tai tiesa. Vienintelis žmogus, kuris žino, ar tu iš tiesų tokia bjaurybė esi, tai tik tu pats. Sutinku, kad tokius negražius žodžius gali būti sunku pakelti, tačiau siūlau į tai rimtai nežiūrėti, juk tai pasakė nuo alkoholio apsvaigęs žmogus, – patarimais dalijosi vidinis psichologas.
– Tavo komentarai nelabai man padeda, o jeigu apie mane visi žmonės taip galvoja? – pasiteiravau aš.
– Manau, kad svarbiausia, kaip tu save matai. Ar dažnai susilauki tokių žodžių, kad tu esi iš tiesų toks? – paklausė mano vidinis balsas.
– Ne, dažniau išgirstu teigiamus atsiliepimus apie save, – susimąstęs atsakiau.
– Neretai žmonės save vertina taip, kaip juos vertina aplinkiniai, o tai yra nesveika, taip gali ir išprotėti, – pridūrė mano patarėjas.
– Bet tikrai, – vėl susimąsčiau.
– Prisimink, kad mes visi esame vienas kito veidrodžiai. Galbūt tas žmogus tavyje pamatė save, tad jo išsakyti žodžiai nebūtinai yra apie tave. Gal tas žmogus nesąmoningai pyksta ant tavęs, nes galvoja, kad esi kažkuo geresnis už jį. Variantų gali būti daug, tačiau esu įsitikinęs, kad tai nėra susiję su tavimi. O kada tu dažniausiai būni piktas ant žmonių? – pasiteiravo mano minčių pašnekovas.
– Tada, kada jaučiuosi labai nelaimingas, – pasakiau.
– Taigi, atrodo, kad problema išspręsta. Mūsų seanso laikas baigėsi. Iki kito karto, – tarė vidinis psichologas ir išnyko, o aš visgi pasijutau ramesnis.
Danielius EINIKIS
Jaunųjų korespondentų klubo narys
