Fotomenininko trilogija taps rašytiniu paminklu Mažajai Lietuvai
Iš kairės – Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Narijauskaitė–Gražienė, knygos autorius B. Aleknavičius ir renginio moderatorė, MLRT Klaipėdos krašto skyriaus narė Valė Ragauskaitė.
Bernardo Aleknavičiaus fotoapybraižos „Aisčių pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“ pristatymas Klaipėdoje
Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta prieš pusantrų metų leidykloje „Eglė“ išleista fotožurnalisto, kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus 1-oji trilogijos „Aisčių pasaka“ dalis „Nuo Rambyno žvelgiant“. Jos leidimą inicijavo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius.
Dar dvi dalys
Ši fotoapybraiža yra 27-oji solidžioje autoriaus kolekcijoje. Iš viso B. Aleknavičius yra išleidęs trisdešimt autorinių knygų. Ateityje planuojama išleisti dar dvi trilogijos „Aisčių pasaka“ dalis: „Donelaičio žemės vaikai“ ir „Sunku akmenėliui ant kelio gulėti…“ Pirmojoje bus publikuojama per pusantro šimto fotografijos diptikų, apimančių Mažosios Lietuvos teritoriją („Klaipėdiškiai“, „Priekuliškiai“, „Doviliškiai“ ir kt.).
B. Aleknavičiaus užfiksuotas fotografijas lydės jo rašyti tekstai, anuomet sutiktų žmonių prisiminimai ir apmąstymai. Paskutinė trilogijos dalis „Aisčių pasaka. Sunku akmenėliui ant kelio gulėti…“ bus skirta 150-osioms Vydūno gimimo metinėms. Joje autorius seks Vydūno gyvenimo kreive, prisiliesdamas ir prie šio filosofo, rašytojo bei kultūros veikėjo sutiktų žmonių istorijų. B. Aleknavičiaus teigimu, ši trilogija taps rašytiniu paminklu Mažajai Lietuvai.
Žmonių veiklos studijos
B. Aleknavičius į Klaipėdos kraštą atvyko gyventi 1963 m. ir tais pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos telegramų agentūros ELTA Klaipėdos ir Žemaitijos zonos fotoreporteriu. Tęsdamas šį darbą ir vėliau, jis sukaupė didžiulį fotografijų, dokumentų ir pasakojimų archyvą apie Mažąją Lietuvą, ryškiausius jos visuomenės bei kultūros veikėjus. Jo išleistas (ir parengtas) fotoapybraižas apie iškilias šio krašto asmenybes tiksliau galima pavadinti šių žmonių gyvenimo ir kūrybinės veiklos studijomis, ne tik išsamiai pristatant jų nuopelnus gimtajam kraštui, bet ir subtiliai atskleidžiant jų asmenybes, atveriant jų gyvenimo peripetijas, turėjusias vienokios ar kitokios įtakos visuomeninei jų veiklai. Gana anksti sukaupęs didžiulę kraštotyros ir žurnalistinio darbo patirtį, B. Aleknavičius gebėjo labai arti prieiti prie žmogaus. Mokėjo ne tik sudaryti sąlygas atviram ir nuoširdžiam pokalbiui, bet ir sukūrė didžiulę autentiškų fotografijos portretų kolekciją.
Dar anuomet, sovietmečiu buvo kalbama apie mažą šio fotomenininko gudrybę. Kuomet geriausią kadrą jis užfiksuodavo tada, kai formaliai fotografavimas būdavo baigtas ir pozuojantis žmogus pagaliau atsipalaiduodavo, vėl tapdavo savimi. Tai buvo nekalta klasta, kurios dėka fotomenininkas pasiekdavo fiksuojamo asmens natūralumo ir ne tik išorinio, bet ir vidinio atitikmens.
B. Aleknavičius yra Lietuvos fotomenininkų, Lietuvos žurnalistų, Tautodailininkų sąjungos narys; Vydūno, Tėviškės pažinimo draugijų narys; Šakių ir Klaipėdos miesto garbės pilietis. Už visuomeninę ir kūrybinę veiklą jis yra pelnęs daugybę reikšmingų apdovanojimų ir vertinimų. 86-erių metų autorius ir šiandien intensyviai darbuojasi prie savo archyvų. Leidybai yra parengęs ne tik dvi likusias „Aisčių pasaka“ trilogijos dalis, bet ir trilogiją apie jo gimtąjį kraštą, Zanavykiją ir kt. Kraštotyrininko manymu, energijos ir stiprybės ruošiant naujus leidinius jam suteikia suvokimas, kad tai yra darbai, kuriuos jam lemta pabaigti.
Surinkta iš gyvų liudininkų
„Aisčių pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“ – tai Mažosios Lietuvos gyventojų pasakojimų ir fotografijų rinkinys, skirtas 1918-ųjų Tilžės aktui ir 1923-ųjų Šilutės seimui. Čia kalbama ne tik apie ryškiausius visuomenės veikėjus, bet ir apie paprastus žmones: žvejus, laukininkus, kuršius kopininkus bei pelkininkus. Visa šioje knygoje panaudota informacija buvo surinkta iš gyvų liudininkų. Papildomai rašytine istorine medžiaga autorius nesinaudojo. Absoliuti dauguma leidinio fotografijų – užfiksuotos prieš keturiasdešimt–trisdešimt metų paties kraštotyrininko. Ir tik nedidelė jų dalis – archyvinės, pasiskolintos iš MLRT bibliotekos ir privačių archyvų.
Gyvenimas B. Aleknavičių su šiais žmonėmis suvedė įvairiomis aplinkybėmis. Kartais – atsitiktinai, kartais – tikslingai, dalykinių ar bičiuliškų susitikimų metu. Patriotizmo vedamas jis užsirašinėjo jam įdomių ir žymių žmonių pasakojimus bei prisiminimus. Tai – šviesuoliai, sudėtingomis germanizacijos, rusifikacijos ir kt. aplinkybėmis, sugebėję išsaugoti lietuvišką prigimtį ir tradicijas.
Ši knyga –vieta, kurioje neegzistuoja laikas, kur galima susitikti su rašytoja Ieva Simonaityte, kultūros veikėju Adomu Braku, dailininku Pranu Domšaičiu, prof. Viktoru Folkenhanu ir kt. Čia, kaip niekur kitur, galima prisiliesti prie rašytinės lietuvių kalbos ištakų, prisiminti „Lietuviškos ceitungos“ redaktoriaus Martyno Šerniaus ir dr. Jurgio Zauerveino-Girėno samprotavimus apie merdinčios lietuvių tautos gaivinimą. Daugumos fotoapybraižos herojų jau nebėra, tačiau ateities kartoms jie paliko garbingus ir įkvepiančius pavyzdžius, liudijančius tvirtą ir nepalaužiamą tautos charakterį. Būtent jie nūdienėje kosmopolitiškoje, nuolat besimainančioje erdvėje galėtų mums tapti priežastimi tikėti savo tauta ir šalimi, išsaugoti ir nuolat gaivinti tautinio identiteto pajautas.
Danguolė RUŠKIENĖ
Aut. nuotr.
