Gargždiškiai mieste jautėsi lyg arimuose

Kol miestas praėjusią savaitę duso nuo mėšlo kvapo, o gyventojai svarstė, iš kur tas dvokas atsirado, atsakingos institucijos „Bangą“ informavo, kad skundų dėl kvapo gyvenamojoje aplinkoje nėra gauta. Tikėtina, kad pasisukęs vėjas atnešė organinių trąšų kvapą iš netoli Gargždų tręšiamų ūkininkų laukų.

Mieste tvyrojo dvokas
Gargždiškiai, gyvenantys Klaipėdos gatvėje, praėjusią savaitę kreipėsi į „Bangos“ redakciją skųsdamiesi, kad mieste juntamas organinių trąšų – mėšlo kvapas. „Itin stipriai dvokas jaučiamas vakarais – jautėme ir pirmadienį, ir antradienį. Šilta, langai atidaryti, nėra kur pasislėpti“, ‒ skundėsi gyventojai. Ketvirtadienį skambinę miestiečiai pranešė, kad kvapas juntamas ir miesto centre.
Gargždiškiai teiravosi, iš kur gi sklinda toks kvapas? Stebėjosi, kad mėšlo kvapas vasaros pabaigoje itin juntamas būtent mieste, anksčiau esą tokio kvapo nebūdavę. „Suprastume, jei šalia dirbamų laukų gyventume. O dabar – mieste toks kvapas“, ‒ skundėsi gargždiškiai, kai rugpjūčio pabaigoje dar kamavo ir trisdešimt laipsnių karščio.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė „Bangą“ informavo, kad minėtomis dienomis vėjo kryptis buvo nuo Kvietinių k. į Gargždų miesto pusę, todėl, tikėtina, kad kvapas buvo jaučiamas ir Gargždų mieste. „Viliamės gyventojų supratingumo ūkininkų atžvilgiu ir kantrybės, kol vyksta intensyvus žemės ūkio rudeninių darbų laikotarpis“, ‒ atsakyme pažymėjo A. Latakienė.

Taisyklėse nurodyti terminai
Specialistė išaiškino, kad vadovaujantis aplinkos, žemės ūkio ministrų įsakymu „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ draudžiama tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.
Taip pat draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Jis gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute); arčiau kaip 300 m atstumu nuo urbanizuotos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute).
Draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
Taigi, pasak A. Latakienės, vadovaujantis minėtu įsakymu, šiuo metu ūkininkai gali tręšti laukus.

Srutos geriau nei chemija
Pastaruoju metu didžiausiu ūkininkų galvos skausmu tampa sprendimas, kaip tinkamai paruošti žemę žiemkenčiams, kai, drastiškai pakilus dujų kainai, trąšos pabrango du tris, o kai kurios ir dar daugiau kartų.
Vidmantas Buivydas, Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, „Bangai“ minėjo, kad tuo metu pasisukus ir papūtus vėjui mieste galėjo būti jaučiamas organinių trąšų kvapas. „Bet žmogui tai nėra kenksminga, tai ne cheminių junginių kvapai, kurie pasitaiko miestuose, kur yra pramonė, ‒ akcentavo ūkininkas. ‒ Aišku, žmonės yra atpratę nuo natūralių organinių kvapų.“ V. Buivydas sakė, kad jei ūkininkas turi savų gyvulių ir nereikia pirkti mėšlo, tai yra net pigesnė trąša, o produktai, tręšiami organinėmis srutomis, yra sveikesni. „Ekologiniams ūkiams ir teleidžia tręšti mėšlu. Tai ir pigesnė, ir geresnė trąša. Ir, duok Dieve, kad daugiau mėšlo būtų, būtumėme sveikesni ir laimingesni“, ‒ įsitikinęs V. Buivydas.
Pagal kompetenciją Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdo kvapų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal Lietuvos higienos normas ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių reikalavimus.
NVSC Klaipėdos departamentas informavo „Bangą“, kad nėra gauta Gargždų miesto gyventojų skundų dėl mėšlo kvapo jų gyvenamojoje aplinkoje.

Tai žinotina
• NVSC pažymi, kad kvapų kontrolė atliekama gavus asmens (asmenų) skundą, kuriame asmuo (asmenys) skundžiasi iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionariųjų taršos kvapais šaltinių skleidžiamais kvapais.
• Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėse nustatyta skundų dėl kvapų nagrinėjimo tvarka, nurodyta, kokie duomenys privalo būti pateikti pareiškėjų skunduose dėl kvapų: t. y. skunde turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, ūkinės veiklos, kurioje naudojami taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimas, veiklos vykdymo adresas, išskyrus atvejus, kai šių duomenų pareiškėjas negali pateikti ir tai motyvuotai paaiškina skunde, kvapo pobūdis bei laikas, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias ir laikas, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapų kontrolę.
• Pareiškėjai, kurie pageidauja, kad jų gyvenamojoje aplinkoje būtų atlikta kvapų kontrolė, skundą, atitinkantį Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių reikalavimus, turi pateikti NVSC Klaipėdos departamentui raštu, skundas turi būti pasirašytas.
• Teikiant skundą, gyvenamosios valdos savininkas ar naudotojas apie savo sutikimą, kad jo gyvenamojoje valdoje būtų atliekama kvapų kontrolė, turi patvirtinti raštiškai, pasirašydamas.
• NVSC informuoja, kad skundų dėl kvapų, kurie nesusiję su ūkine komercine veikla (kvapas, sklindantis iš kaimynų buto, kiemo, lauko tualeto), nenagrinėja. Tokie skundai nagrinėti pagal kompetenciją persiunčiami savivaldybei.
• NVSC puslapyje informuojama, kad galima pranešti apie šiuos ūkinės komercinės veiklos veiksnius, atsirandančius gyvenamojoje aplinkoje ir visuomeninės paskirties pastatuose ir galinčius turėti įtakos sveikatai: apie kvapą, sklindantį iš stacio­narių šaltinių; apie triukšmą, sklindantį iš stacionarių triukšmo šaltinių; apie radiotechninių objektų veiklą; apie netinkamą mik­roklimatą (temperatūrą, drėgmę, oro judėjimo greitį); apie kūną veikiančią vibraciją; apie cheminių medžiagų koncentraciją ore; apie pavojingų cheminių medžiagų koncentraciją dirvožemyje.

Monika CALZONAITĖ