Gargždiškiams ir miesto svečiams – turistinis maršrutas po Gargždus „Prie rubežiaus“
Gargždiškiai netruko pastebėti populiariose miesto erdvėse „išdygusius“ 6 stendus su istorine medžiaga. Tai Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras pristato naujausią savo projektą – 6 turizmo informacijos stendus, sudarančius turistinį maršrutą „Prie rubežiaus“.
Apie šią naują idėją kalbamės su centro direktore Daiva Buivydiene.
– Kaip šovė mintis parengti istorinį miesto maršrutą?
– Turistinio-istorinio maršruto idėja gimė todėl, kad miestas turi išskirtinę istoriją. Gargždų krašto muziejus praėjusiais metais parengė puikią ir įdomią ekspoziciją „Tarpukario Gargždai 1918–1939 m.“. Buvo sugalvota „išnešti“ įdomią medžiagą į gatvę, kad gargždiškiai ir miesto svečiai galėtų savarankiškai susipažinti su Gargždų istorija. Tuo pačiu siekiama sudominti juos apsilankyti ir muziejuje. Maršruto stendai yra išdėstyti svarbiausiose miesto vietose, nuo stoties iki futbolo stadiono. 3 plokštumų stenduose atskleidžiami įdomūs faktai apie Gargždus, juos papildo vaizdinė medžiaga ir nuotraukos iš Gargždų krašto muziejaus ekspozicijos. Be abejonės, informacija buvo renkama bendradarbiaujant su muziejumi, remiamasi Janinos Valančiūtės knyga „Gargždų miesto ir parapijos istorija“. Žinios turistui pateikiamos paprastai, patraukliai lietuvių ir anglų kalbomis. Stendų pastatymą skirdama 9 000 eurų finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė.
– Apibūdinkite maršruto temas.
– Maršrutas išdėstytas taip, kad iš eilės lankant vieną po kito pastatytus stendus, aplankomos visos reikšmingos ir gražiausios Gargždų vietos. Kiekvienas stendas yra sunumeruotas, pateikiamas miesto žemėlapio fragmentas, aiškiai nurodantis, kur pastatytas kitas stendas. Tad kiekvienas su maršrutu per 1,3 val. gali susipažinti be gido pagalbos.
Maršrutas „Prie rubežiaus“ prasideda nuo stendo autobusų stotyje. Čia pradedami skleisti miesto istorijos puslapiai. Gargždai buvo pasienio gyvenvietė tarp Didžiosios Lietuvos ir Prūsijos. XVI a. įsteigta muitinė, kuri ir lėmė gyvenvietės augimą ir vystymąsi, garantavo pastovų ekonomikos kilimą bei prekių paklausą ir pasiūlą vietiniuose turguose. Pasienio kasdienybėje kontrabanda gyvavo jau XVI a., bet didžiausius mastus išvystė XIX a. Stende pateikiama informacija apie žydų bendruomenę. Yra žinoma, kad tarpukario laikotarpiu, kai miestelyje gyveno apie 2 000 žmonių, žydai sudarė apie 60 procentų gyventojų.
Antrajame stende Klaipėdos gatvės pėsčiųjų alėjoje pateikiama informacija apie Žemaičių plento, nuo Klaipėdos iki pat Kauno nutiesimo per Gargždus svarbą miestelio raidai, niokojusius gaisrus. Taip pat informuojama ir apie Gargždų silikatinių plytų gamyklą – didžiausią ir žymiausią ekonominį objektą Gargžduose sovietmečiu.
Savivaldybės aikštėje stovinčiame stende supažindinama su bažnyčių istorija ir kaip Gargždai iš gyvenvietės tapo miesteliu, vėliau – valsčiaus centru, o jau sovietinės okupacijos laikotarpiu, 1950 m., – Klaipėdos rajono centru. Oficialiai Gargždai miesteliu tapo 1600 m., kai gavo teisę kiekvieną penktadienį rengti turgų. Kassavaitinis turgus priviliojo daugiau amatininkų, kurie kūrėsi palei prekybinį kelią į Prūsiją, dabartinę J. Basanavičiaus gatvę. Pagrindine gatve tapęs prekybinis kelias savo reikšmės neprarado iki pat XX a. I pusės, jį papildė aplink aikštę ir miestelio gatvėse išsidėsčiusios parduotuvės.
– Išskirtinis dėmesys ir senajam Gargždų parkui?
– Parke ir Minijos slėnyje įrengtuose 2 stenduose galima rasti informacijos apie miestelėnų anksčiau ir dabar labai mėgstamą švenčių vietą – Minijos slėnį bei dabartinių Gargždų pradžią žymintį XV a. įkurtą dvarą. Jo ginamose apylinkėse pamažu pradėjo kurtis kaimeliai, o šalia dvaro – gyvenvietė. Valdant Rönne giminei dvaras tapo ekonominio ir kultūrinio klestėjimo centru. Buvo vystoma stipri ūkinė veikla – dvaras turėjo savo bravorą ir malūną. Taip pat virė ir tikras kultūrinis gyvenimas – vyko kilmingųjų priėmimai, romantiški pasivaikščiojimai po išpuoselėtą parką, poezijos skaitymai. Karo ir tarpukario metais dvaro pastatai buvo apgadinti, liepsnojo per gaisrus, buvo išparduoti ir užstatyti privačiais pastatais, tad šių dienų jie nebesulaukė.
Paskutinysis maršruto stendas pastatytas prie Gargždų miesto stadiono ir yra skirtas Lietuvos sporto istorijai ir „Bangos“ futbolo judėjimui, kuriam šiemet sukanka 50 metų.
– Maršruto stenduose panaudotos naujosios technologijos?
– Kiekviename stende pateikiami Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro kontaktai ir QR kodas, nukreipiantis į mobiliesiems telefonams pritaikytą turizmo informacijos centro internetinį tinklalapį, kuriame pateikta informacija apie Klaipėdos rajone esančius turizmo objektus. Ateityje Klaipėdos turizmo informacijos centras pristatys turistinio maršruto „Prie rubežiaus“ išmaniesiems telefonams skirtą programėlę, kuri būtų tartum virtualus gidas, papildantis stenduose esančią informaciją apie Gargždus.
Stenduose pirmąkart panaudotas ir naujasis Klaipėdos rajono prekės ženklas „Atveria horizontus“, skirtas stiprinti Klaipėdos rajono, kaip pajūrio ir pamario krašto, įvaizdį ir atpažinimą bei didinti Klaipėdos regiono, kaip unikalaus turizmo vieneto, gamtos ir kultūros paveldo objektų žinomumą ir lankomumą.
Susipažinti su naujuoju turistiniu maršrutu ir praplėsti žinias apie Gargždų miesto istoriją Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras nuoširdžiai kviečia ne tik miesto svečius ir turistus, bet ir pačius gargždiškius, kurie tikrai sužinos daug naujų faktų apie savo mylimą miestą.
Kalbėjosi Reda MILVYDIENĖ
