Gražūs žodžiai – ne pamatas kultūrai
Klaipėda – toliausiai į vakarus nutolęs Lietuvos miestas. Bent jau spaudoje įvardijamas kaip jūrinis, vakarietiškas vertybes puoselėjantis bei liberalus. Uostamiestis paskelbtas nauja Europos kultūros sostine (prieš tai, beje, buvo Lenkijos didmiestis Vroclavas). Klaipėda – Europos kultūros sostinė? Ar tikrai ji verta šio statuso?
Kad Klaipėda yra jūrinis miestas – sutinku beveik šimtu procentų: juk nuostabiausias vasaras galima praleisti ne kur kitur, o Smiltynėje. Taip pat mėgstu rudenį grybauti Kuršių nerijoje – ten pasvajoti, pamedituoti, pasišnekėti su jūra. Manau, jog man nebūtų lengva gyventi mieste, kuris yra labai nutolęs nuo jūros. Visgi čia mano uostas – mano laivai, žuvėdros bei smėlėti paplūdimiai. Tačiau… Kas kita yra Klaipėdos kultūrinis sluoksnis – intelektualai, mokslininkai bei menininkai. Taip, būtent, menininkai. O čia jau prieiname akligatvį, krentame į gilią duobę bei maudomės purvinuose, drumzlinuose, atsiprašant, fekaliniuose vandenyse. Ir kodėl gi taip kalbu? Ogi todėl, kad patirtis yra patirtis – kasdien bendraudamas, dirbdamas, diskutuodamas tam tikroje terpėje (būtent, Klaipėdos menininkų) ilgainiui suvoki, kur tu esi atsidūręs – rojuje ar pragare.
Klaipėda – tai Memelis, tai Ost Land‘as bei germaniškoji kultūra!.. O gal tik jos likučiai? Tam tikri Klaipėdos kultūrininkai nuolat šneka: „Mes turime ambicijų, jog Klaipėda greitai bus antrasis Hamburgas, antrasis Stokholmas ar net antrasis New York‘as. Mes jau pasiekėme Vilniaus lygį ir jau greitai net būsim aukščiau. Mes – patys vakarietiškiausi, patys moderniausi ir patys europietiškiausi.“
Išties gražūs žodžiai, bet… Dažnokai žodžiai lieka tik žodžiais – taip atsitinka, kai senasis kolchozinis mentalitetas, sovietinė „paniatkių“ kultūra eina išvien su laukinio kapitalizmo helowyn‘o hamburgerine pigia kičine „shopping and fucking“ kultūra. Taip, labai norime būti antru Hamburgu, antru Stokholmu ar net antru New York‘u, bet… Deja, esame savo mentalitetu labiau panašūs į Kaliningrado, Murmansko, t. y. Rusijos miestų bei „didžiosios bulvių tėvynės“ Baltarusijos visuomenę, gerbiami Klaipėdos kultūrininkai. Man gaila jūsų, tikrai labai gaila: ne vienas iš jūsų pompastiškai skanduojate: „Europos Sąjunga, NATO, Ukraina, Maidanas – tai mūsų vertybės.“ Bet kyla klausimas, ar jūs nuoširdžiai savo darbais siekiate vakarietiškos visuomenės, ar tik nuolatos rėkaujate, prisidengę šiomis tauriomis vertybėmis?
Vilniaus kultūrininkai ryškiai dominuoja Klaipėdos kultūrininkų atžvilgiu – tikrai ne kas gaunasi, kai Klaipėda copy-paste būdu propaguoja vilnietišką avangardą. Šiuolaikinis menas yra nuostabus dalykas, tačiau, kai jis sąveikauja su „ribporto“ kolūkine-menine sistema, tada tai panašu į „pasibaigusio galiojimo produktą“, kuris vis dar vartojamas vietoj to, kad jį reiktų išmest į šiukšliadėžę. Taigi, tai yra ne kas kita, kaip tik pseudokultūra.
Klaipėda – toliausiai į Vakarus nutolęs Lietuvos miestas – pats liberaliausias, pats tolerantiškiausias ir pats vakarietiškiausias… O taip – spauda juk visagalė, ar ne? O tai kaip čia išeina, jog vienoje Klaipėdos kultūros įstaigoje (gal tegul saugumo sumetimais lieka paslaptyje, kokioje) vyrauja siaubinga patyčių kultūra – yra nuolatos užgauliojami, stumdomi bei terorizuojami tie, kas išpažįsta krikščioniškas vertybes, kas labiau domisi filosofija, psichologija bei gyvenimo prasme. O jei tu išsižadėsi savo tiesų, įsiliesi į bohemą ir būsi pseudokrikščionis – (na toks, kuris nuolat šneka apie teologiją, bet nuolankiai nulenkia galvą dekadansinei pasaulėžiūrai) – tada tu juk būsi „tikras žmogus“ ar ne? Dar vienas aspektas yra tas, jog niekas tavęs ten neužstos, niekam per daug nepasiskųsi, jei ir bus draugų – tai jie bus tik pseudodraugai ir daugiau nieko. Pavydas… Dargi ir šis faktorius yra gajus – „jei darysi kažką geriau nei kitas, tau bus blogai“… Argi ne taip, „tolerantiškieji“ Klaipėdos menininkai?
Net Klaipėdos gatvių kultūra yra gerokai žmogiškesnė. Taip išeina, jog, norint dirbt su tokiais „elitiniais“ menininkais, turi būti praėjęs kovos menų kursą bei nešioti juodąjį diržą… O jei tu šių dalykų nesi įvaldęs – būsi sumindytas. Bet… Bet ar verta imtis smurto prieš kažkokius bohemiškus profanus?..
Prisipažinsiu, jog labai mėgstu keliauti: teko pabuvoti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje. Daugiau ar mažiau man patiko visur… Tiesa, ypatingai pamilau Estiją (Talinas), Čekiją (Prahą) bei mūsų brolius latvius (Ryga). O kalbant apie kaimyninę Latviją, kurioje visai neseniai buvau, tai pasakysiu taip: mums, lietuviams, dar daug ko iš latvių reiktų pasimokyti. Ypatingai tokių dalykų kaip patriotizmas bei europietiškumas (kažkada Ryga buvo labai tarybinė, o šiandien ten jau dominuoja germaniška-skandinaviška dvasia – juk būtent šiame mieste viešėjo garsusis vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris).
Klaipėda, mano romantiškasis uoste, Lietuva, mano brangi tėvyne… Tikrai yra ir labai gerų žmonių tiek Klaipėdoje, tiek visoje Lietuvoje. Nesakau, jog viskas yra labai blogai – čia juk mano gimtieji namai. Ar galvoju emigruoti?.. Ir taip, ir ne…
Visų pirma (na, neįsižeiskite, patriotai) jaučiuosi labiau Europos, o ne Lietuvos pilietis (tiesiog tokios mano pažiūros susiformavo veikiant tam tikroms aplinkybėms, per tam tikras patirtis, per gyvenimo kelyje sutiktus žmones). Ačiū Dievui, jog mes esame NATO ir ES (dabar galime atostogauti prie jūrų Pietų kraštuose, o kažkada juk prievarta „atostogavome“ prie jūros Šiaurėje). Taip, aš esu daugiau kosmopolitas, bet, jeigu ir pasilikčiau Lietuvoje, vis tiek norėtųsi tikėti, kad mes anksčiau ar vėliau mentalitetu būsime arčiau Vakarų (tiesa, niekad nepritariau, nepritariu ir nepritarsiu ultraeuropietiškai genderizmo bei antikrikščioniškai LGBT veikėjų politikai). Štai kodėl esu Ukrainos integracijos į ES bei NATO šalininkas – nes juk tada sustiprėtų jėga, Rytų Europoje kovojanti už konservatyvias vertybes.
Hamburgas–Kopenhaga–Oslas–Stokholmas–Helsinkis–Talinas–Ryga–Klaipėda… Mus juk jungia Baltija. Ir tau, Klaipėda, linkėčiau anksčiau ar vėliau suklestėt ir užsitarnaut „Memelio“ ženklą ne tik plepalais, bet ir veiksmais. Kad nebūtų taip, jog norime labai būti Memel, o realiai esame Mosskovskaja oblast.
Lietuva, Tėvyne mūsų, susiimkim!
Jonas BALSYS
