Į užmirštus senuosius kapus beveda dirvonai
Į pasitarimą dėl senųjų kapinių tvarkymo susirinko politikai, seniūnijos darbuotojai, seniūnaitijų, Savivaldybės administracijos atstovai.
Dauparų–Kvietinių seniūnija imasi gelbėti senąsias neveikiančias kapines. Iš 15 teritorijoje esančių senųjų kapinių prižiūrėtos tėra gal trejos. Kitos vos atpažįstamos ar net likusios vidury arimų. Jei ne ilgaamžiai kaimų gyventojai, jaunimas vargu ar išvis žinotų, kuriose vietose glūdi kapų tyla. Artėjant Visų šventųjų dienai, seniūnija inicijuoja talkas ir viliasi sukurti savanorišką kapų tvarkymo tradiciją.
Greit nebebus ką saugoti
Neseniai dirbanti Dauparų–Kvietinių seniūnė Judita Čekuolienė ėmėsi senųjų kapų priežiūros. Seniūnė pripažino, kad ši problema jai ypač rūpi, mat moteris yra įgijusi teologinį išsilavinimą, o maro kapinėmis vadinamų vietų priežiūrą skatino ir jos tėvai. Seniūnijos darbuotojai neseniai važinėjo po senąsias kapines ir vaizdu neliko patenkinti. Dvejų kapinių vietos net nepavyko rasti, tad vėliau žadama kontaktuoti su senaisiais vietos gyventojais. „Sutvarkytos yra gal trejos kapinės. Kitur likęs koks kryžius ar lentelės, prastas privažiavimas. Eglynų kapinėse privažiavimas geras, tačiau jis įmanomas tik per privačią valdą. Be to, pačių kapinių čia nė ženklo – likę kauburėliai, ir jei ne vietiniai gyventojai, net nežinotum, kad ten kapinės“, – situaciją apibūdino J. Čekuolienė.
Praėjusį penktadienį į pasitarimą seniūnijoje ji pakvietė seniūnijos darbuotojus, seniūnaičių, bendruomenių, Savivaldybės administracijos atstovus, politikus. Entuziastai tarėsi, kaip organizuoti kapų priežiūrą. Juolab kad žadama finansinė pagalba darbo įrankiais.
Siekiama, kad talkos senosiose kapinėse nebūtų vienkartinės. Esą tai turėtų ugdyti šios gyventojų kartos atsakomybę.
Nelikę priėjimų
Greta Smilgynų esančiose kapinėse nelikę net privažiavimo – šis įmanomas tik per suartus laukus. Žadama aiškintis, kokiam ūkininkui priklauso laukai ir kodėl neišsaugotas joks keliukas. Juolab kad Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė patikino, jog Kultūros paveldo registre įrašytoms kapinėms galioja apsaugos zona, tad bent 5–10 metrų aplink kapines jokia ūkinė veikla negali vykti.
Selenėlių kapinėse situacija panaši – rastas vos vienas koplytstulpis, kurį patys seniūnijos darbuotojai atrėmė į medį. Aplink vykdoma ūkinė veikla, vyksta statybos ir manoma, kad gretimų valdų šeimininkai net nesiorientuoja, kad greta yra kapai. S. Šmatauskienė vėlgi patikino, kad išduodami projektavimo sąlygas specialistai visada atsižvelgia į šalia esančius paveldosaugos objektus, tad visi statytojai informuoti. Visgi Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė buvo kategoriška. „Tai kaip atsitiko, kad kai kur nelikę keliukų, neišsaugoti servitutiniai privažiavimai ar net apartos kapinės?“ – klausė ji. S. Šmatauskienės teigimu, visos kapinės yra valstybinėje žemėje, taigi jų priežiūra priklauso teritoriją valdančioms seniūnijoms.
Talkas kapinėse organizuojantys geradariai prieš tai raginami pasitarti su specialistais. Reikalaujama, kad iš vietos nebūtų judinami kryžiai, perstatomi antkapiai ar juolab inicijuojamos papildomos statybos. Net ir tveriamos tvoros neturėtų peržengti krašto autentikos. Jų statytojams reikėtų įsitikinti, kokių krikščioniškųjų tradicijų anuomet laikytasi kapinėse.
Talkas rengs politikės
Tarybos narė Andželika Šakinienė pasižadėjo inicijuoti Šakinių kaimo kapinių priežiūrą. „Mano giminių ten palaidota nėra, nebent kas nors iš vyro pusės. Aš, kaip Tarybos narė, pasižadu tvarkyti jas padedama rėmėjų ir bendruomenės. Žinoma, prašysime parodyti, ką jose galima pjauti, genėti“, – žadėjo politikė. Tarybos narė Regina Kernagienė irgi pasižadėjo inicijuoti talką senosiose Šlapšilės kaimo kapinėse. Viliamasi, kad savanorių atsiras ir daugiau.
Ateityje žadama su seniūnais aptarti bendrą tokių kapinių tvarkymo koncepciją. S. Šmatauskienė pagyrė Veiviržėnų seniūniją, kurioje senosios kapinaitės tveriamos medinėmis tvoromis, tad tai gali būti sektinas pavyzdys. Visgi, vicemerės R. Cirtautaitės pastebėjimu, tvoros ne visur gelbsti. Štai Judrėnų seniūnijoje pastarąsias išvertę galvijai nesibodi pavaikščioti tarp antkapių.
Senųjų kapinių priežiūra kitąmet susidomėti turėtų nevyriausybinės organizacijos. Joms žadama numatyti 10 000 Eur būtent už tokią savanorišką veiklą.
