Ką dabar vaikai paima iš tėvų rankų?
Pasikeitė iš esmės mūsų šalies žmonių socialinis gyvenimas: dauguma kaimiečių paliko sodybas, gimtąsias vietas, persikėlė gyventi į miestelius, miestus. O koks tada vaikų gyvenimas? Ankstyvais rytais jie prižadinti iš šilto patalo skubinami keltis ir vykti į lopšelius-darželius, į mokyklas. Vaikai skaudžiai išgyvena neramias akimirkas, kai staigiai reikia atsisveikinti su rytmečių saldžiu miegu.
Kaimo vaikus anuomet žadindavo anksti sukilę gaidžiai savo skardžiaisiais „ka-ka-rie-kū“, gi mieste –įprastas mašinų ūžesys, nuolatinė įtampa. Kaip pasakoja seneliai, prisiminę tolimas vaikystės dienas, paūgėję kaimo berniukai niekieno neraginami sekdavo paskui tėvų išartą dirvoje vagą. Visai ūgtelėję iš tėvų rankų priimdavo nelengvus ūkininkavimo darbus. Pamenu, jog ir plūgas, ir arklys iškart nepaklusdavo naujam artojui, bet vaikinui tai būdavo didelis gyvenimo akimirkos džiaugsmas, jog jis pabandė ir išarė pats savarankiškai pirmąją vagą. Šis įvykis lieka prisiminimuose visam likusiam žmogaus gyvenimui, juk vairuodamas traktorių, neturėdamas vairuotojo teisių, tarsi vogčiomis ardavo. Galbūt nuo tėvo būdavo gavęs pylos, bet širdyje vis tiek geras jausmas, nes išbandytas sugebėjimas.
Ką dabar vaikai gali priimti iš tėvų rankų? Kai kas sarkastiškai nusijuokia, jog dabartiniai paaugliai tik eurą be didelių ginčų priima, o tėvų pareigų – ne. Bet ir ne visi tėvai ima savo atžalas į talką, kai sodina medelį prie savo sodybos, o mamos vengia dukras kviesti pasidarbuoti į savo sodus, daržus.
Mūsų rašytojai, žurnalistai kartais savo rašiniuose pateikia malonius aprašymus, kaip vaikai iš tėvų rankų bando priimti jau suaugusio žmogaus darbus. Tikrai yra ir gražių pavyzdžių, kai tėvai išmoko tvarkyti buities darbus savo šeimose.
Tėvai ir yra didieji pedagogai, jų milžiniška įtaka savo vaikams neginčijama, todėl jaunimo rengimo šeimyniniam gyvenimui geresnių sąlygų ir nesurasime. Su savo atžaloms tėvai turi būti apdairūs ir dirbti išvien, nepaliauti perduoti savo ilgametę patirtį. Atrodo, kad ir smulkmenos, bet tai gyvenime padės atžaloms įsitvirtinti ir kurti savo kasdienybę, kurioje bus ir laimės, ir susiklausymo.
Kai tėvai bendrauja su savo vaikais, geba jiems parodyti namų ūkio tvarkymo pavyzdį, tada sumažėja paauglių veltėdžiavimas, noras siautėti kaimynų, svetimų žmonių soduose, daržuose.
Albinas KLIZAS
Buvęs pedagogas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys
