Kas gali trukdyti megzti ryšį su savimi?
Šiuo metu toks etapas, kai ypatingai daug galvoju apie meilę sau, ryšio užmezgimą su savimi. Važiuodamas į Nidą suvokiau vieną iš priežasčių, kodėl gali būti sunkiau susidraugauti su savimi.
Kaip sau patinku fizine prasme, pavyzdžiui, kai esu ką tik apsikirpęs, pasipuošęs naujais rūbais. Arba, kai patinku sau vidine savijauta: jaučiuosi produktyvus, energingas, pozityvus. Tada aš save myliu, priimu, apipilu save geriausiais žodžiais. Tačiau kai esu neapsikirpęs, liūdnas, neproduktyvus, tai pastebiu, kad prasideda smerkimas, savęs atstūmimas, nemeilė sau. O ar neturėtų būti taip, kad save reikia mylėti visomis prasmėmis ir sielvarte, ir džiaugsme?
Puiku, kad dabar tai suvokiu, nes, kai yra savo elgesio suvokimas, galima jį keisti. Anksčiau niekada apie tai nesusimąstydavau, tik išvadindavau save įvairiais niekinančiais žodžiais, kurie veda į dar didesnę bedugnę. O vėliau klausiu savęs, kodėl tas menkas liūdesys virto į dar didesnį sielvartą? Tai gal pirma reikia tiesiog nustoti šaipytis iš savęs. Juk natūralu, kad aš esu ir būnu visoks, tai normalu.
Danielius EINIKIS
Jaunųjų korespondentų klubo narys
