Kelias į pergales nebūna lengvas
Žymiausia Lietuvos meninės gimnastikos sportininkė, Europos čempionė, dabar – Lietuvos gimnastikos federacijos viceprezidentė Dalia KUTKAITĖ ne kartą lankėsi Gargžduose. Visai neseniai Gargžduose, vadinamoje buvusioje policijos sporto salėje, vyko Lietuvos gimnastikos čempionatai tiek vaikų, tiek suaugusiųjų.
Viešėdama Gargžduose D. Kutkaitė sutiko „Bangos“ skaitytojams papasakoti apie šiuolaikinę meninę gimnastiką, savo patirtį.
Gargžduose viešėjusi Lietuvos gimnastikos federacijos viceprezidentė D. Kutkaitė sakė niekada nesigailėjusi pasirinkusi sportininkės kelią: „Sunkumus lydėjo didžiulės pergalės, tokia jų kaina. Niekas nežadėjo, kad siekiant aukštų rezultatų bus lengva.“
Gargždų salė puikiai tinka
– Kodėl čempionatams pasirinkote Gargždus? Jus tenkina čia sudaromos sąlygos?
– Mums labai patinka ši miesto salė. Ji turbūt vienintelė Lietuvoje, atitinkanti meninei gimnastikai reikalingus standartus. Mums reikalingas lubų aukštis, tad ši salė puiki čempionatams. Kai pirmą kartą čia atvykome, iškart nusprendėme rengti čempionatus čia dažniau. Stebėtina, kad Gargždai turi tokią salę. Miestas patogioje vietoje, šalia Klaipėda, autostrada.
– Esate daugkartinė meninės gimnastikos čempionė: kaip ši sporto šaka pasikeitė bėgant metams?
– Labai ženkliai pasikeitė. Gimnastika kasmet, su kiekvienu olimpiniu ciklu sudėtingėja tiek įrankių technikos atžvilgiu, tiek greičiu. Mergaitės per trumpą laiką turi atlikti labai daug sudėtingų elementų. Kompozicijos atlikimo laikas išlieka toks pat – 1 min. 30 s. Tačiau per tą laiką, jei mano laikais užtekdavo 9 elementų, tai dabar reikia iki 40–45. Kuo daugiau ir kokybiškai atlieki, tuo geriau. Anksčiau buvo 1 brigada teisėjų – dabar – 4 brigados. Viena skaičiuoja balus už sudėtingumą, kita vertina kūno elementus, trečia – atlikimą, ketvirta – artistiškumą.
Susidomėjimas didelis
– Baigusi savo sportinę karjerą ilgą laiką dirbote Ispanijos meninės gimnastikos federacijoje, vadovavote Ispanijos nacionalinei jaunimo rinktinei, ruošėte suaugusiųjų rinktinę Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms. Ar galėtumėte palyginti lietuvių ir ispanų potencialą meninei gimnastikai?
– Geresnis potencialas yra lietuvių, mūsų šalies vaikų genetika gera, jie disciplinuoti, gražūs. Tačiau Ispanijoje yra geresnės sąlygos aukšto meistriškumo sportui. Ten geriau funkcionuoja visa sistema, kad būtų galima siekti aukšto meistriškumo.
– 2014 m. grįžote į Lietuvą. Tais pačiais metais buvote išrinkta Lietuvos meninės gimnastikos federacijos Vykdomojo komiteto prezidente ir kartu Lietuvos gimnastikos federacijos viceprezidente. Ar išties meninė gimnastika išgyvena aukso amžių, vis daugiau vaikų domisi šia sporto šaka?
– Taip, susidomėjimas didelis, norinčiųjų lankyti nemažai. Norėtųsi, kad ir toliau gimnastika vystytųsi ir populiarėtų. Tačiau kad pasiektume pergalių, reikia sportininko ir trenerio tandemo, taip pat tėvų adekvataus požiūrio, palaikymo. Dažnai pasitaiko, kad tėvai nori labiau negu vaikas. To neturėtų būti. Kai vaikas viską daro su noru, meile, darbas neatrodo toks sunkus, tačiau kai einama į treniruotes tik dėl medalių, jos virsta pragariškomis.
Daug lemia prigimtis
– Nuo kada rekomenduotumėte atvesti savo atžalas į meninės gimnastikos užsiėmimus?
– Pradžia paprastai būna nuo 3,5–4 metukų. Yra dvi kategorijos lankančiųjų. Vieni eina dėl savęs, dėl laikysenos. O kiti orientuojasi jau į sportines pergales. Būna, jog lankyti pradeda ir vyresnės mergaitės, pradžioje jos praktikuojasi mėgėjų grupėje, jei išryškėja talentas, atsiranda didžiulis noras, galime eiti ir toliau. Šioje sporto šakoje svarbūs ir įgimti gabumai, lankstumas. Daug lemia graži išvaizda, vaiko didžiulis noras, užsispyrimas ir darbštumas, kantrybė nelengvam darbui.
– Kiek užtrunka, kol pamatote darbo vaisius?
– Apie 10 metų. Mergaitė ateina būdama 5 metukų, išvesti vaiką į pasaulio čempionatą galima nuo 15 metų, tad reikalingas 10 metų įdirbis. Yra Lietuvoje gabių mergaičių, talentingų vaikų. Dabar ruošiamasi važiuoti į Europos čempionatą ir atstovauti Lietuvai, savo jėgas išbandys sportininkės vilnietė Fausta Šostakaitė ir klaipėdietė Maja Gaiduk. Tai jau didžiulis pasiekimas.
Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.