Kopiškiens Gargždūs pėn ėr skrībielės, ėr kiuocokus
Kopiškiens Gargždūs pėn ėr skrībielės, ėr kiuocokus
Kas par žėima kiauras dėinas mėigt, kas televizuoriu veizas, kas mezg, ner, o Gargždus bemaž priš 50 mētu apsėgīvenės Alpuonsus Masīs šiaudėnės skrībielės, keporės pėn ėr gėmėniem, draugam, kaimīnam duovėnuo. Jēgu vėsus ī krūva so anuo skrībieliem kas sorinktu, ožgrajītu mōzėka, kuokė „Keporėnė“ galietu sošuoktė! O kėik grību Alpuonsa pintė kiuoce īr mātė!
Patėrtės iš vaikīstės
A. Māsi tievēlis muokiejė pintė skrībielės, o anam, vākou, bōva nupīnės kepōrė. Alpuonsus sāka, kad gīvenėmė rēk vėskuo. Ka anās laikas atsėkraustė ī Gargždus, so žmuona Janina gāva suodna, pasėdėigė vuobelu, pasėsiejė bolviu, o ka anas rēkiejė kāstė, sosėzgrėba, ka rēk kiuoci, katron aukštaitis krepšiu vadėn. Rēk ta rēk – jiemė ėr nupīnė. „Aš pasakiau, kad ī torgu so maišeliu nēsu, tada nupīnė ėr mon krepšoka“, – nagingu vīru džiaugas Janina, katruos tievēlis ėrgi lioub kiocius pintė ėr pėrktė narēkiejė. Tēp ėr Alpuonsus pėn krepšius diel sāvės kāp ėr šiaudėnės skrībielės. Nu Kopėški kėlės vīrs nusėdīvėjė, kad rets koris šiam kraštė anas nešiuo, tad jiemies darba: pasėsiejė suodnė rogiu, o anus nupjuovės, išdžiuovėnės, sosėkarpės pradiejė pintė. Tėik kiuocius, tėik skrībielės pėn žėima, o vāsara tik ruošas tam. „A žėnuot, kad na vėsus šiauds tink pīnėmou, tik vėdorėniuoji anuo dalės? – klaus Janina, išmanonti pīnėma, bet pati namiegėnosi. – O priš pėnont sokarpītus šiaudus rēk 10–15 mėnotu pamerktė ī vondėni, kad nalūžėnietu.“ Iš tuokiu pamėrkītu šiaudu gargždėškis pėn joustelės. Gal pintė iš 5 ar iš 7 šiaudū sīkiu. Galva galva nalīgi, bet vėina skrībele rēk daugiau kāp 10 mietariu tuokiuos joustēlės.
Na kuožnam ožtenk kontrībės
Ka iš šuona paveizi, zoiki dainas atruoda. Ale pamiegėnos grēta pakīrst tus šiaudus čiopėnietė ėr akis īsmeigos ī sāva pėrštus veizietė. Toriejė A. Masīs vėina muokėni, katras šēp na tēp ištvierė, kol sprindi joustēlės nupīnė. Tuokias tėmpas par metus vėina skrībielie gal ėr išētu. O īgodės pīnies par dėina nupėn 10 mietariu – maž batrūkst ėr bus skrībielie. Bet vėina dėina pīnos, kėta rēk anon sosiūtė, pamuovos ont pouda, kad gera gautomės. Vėskon Alpuonsus dāra pats. Tik žmuonuos kartas paprāša, kad siūla ī ādata īvertu. „Ādata paprasta, tuoki, kad mažiau moni trokintu so tou vierėmu“, – joukas pīnieji žmuona.
Ka skrībielie gatava, rēk tik solauktė svēti, kaimīna, katram ana tėktum. Kartas pātis paprāša, kad nupintu. „Meliuoratuori“ suodnus pri Gargždu tum skrībielietu ėr keporietu dešimtėmis mosint priskaičioutė galietu. O kėik Alpuonsa šiaudėnokiu iškeliāva ī gimtoji Kopėški – vėsė gėmėnės apdalintė. Nikumet sāka nabondės prekiautė, tik duovanuo. Darba daug, o oždarbies, galvuo, kad mažā būtom. Vėinė, ka pamāta, sāka, kad grāžės, kėtė kėrvi darbu pavadėn. Alpuonsus napīkst, sāka, kad ons na menėninks, tik tor tuokė gīslelė, o savamuoksliou, kāp savi vadėn, naišēn ištaiguotė ėr vėskas, kad būtu kāp iš pabrėka, kad siūla namatītomės.
Patem pīniejou labiau tink šiaudėnės keporės so snapeliu. Bet dvė vāsaras panešiuo ėr arba sodegėn, arba… palėikt paukštiou lėzds.
Šiaudā šėlda, diel tuo A. Masīs bondė nupintė skrībielė so vėntiliācėje – skīleliem, tik na vėskas pavīkst, kuo šėrdės geid. Bet pīnieji pasėklausius atruoda, kad ons dar tor somanīmu. Gal viel pins suodna, o gal viel liekštė, o gal žmuona kėtuoki kiuocoka ožsėgeis ī torgu?
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autuorės nuotr.
