Kretingališkė ilgaamžė dievina jurginus
Kretingališkė senjora I. Liorenšaitienė: „Per žiemą jurginų gumbus laikau celofaniniame maišelyje su sausomis durpėmis, šiltame rūsyje. Puikiai išsilaiko.“
Senjora Ilda Liorenšaitienė nuo jaunystės dievina jurginus. Prieš 17 metų iš Šilutės rajono atsikrausčiusi pas sūnų į Kretingalę, atsivežė ir šių gėlių kolekciją. Niekur miestelyje nerasi tokios jurginų įvairovės kaip Liorenšaičių sodyboje.
„Bangos“ skaitytoja Aldona Mikonienė pasiūlė papasakoti apie šią gėles puoselėjančią dvasingą ilgaamžę.
Pomėgį atsivežė į Kretingalę
I. Liorenšaitienė prisipažino mylinti visas gėles, bet labiausiai jurginus. „Tai gėlių karalienė, – šypsodamasi ištarė ji. – Žydi ilgai, kol pakanda šalnos. Pernai spalio pabaigoje nušalo, o prieš 4 metus iki lapkričio mėnesio žydėjo.“
Ji kas rytą su vaikštyne eina prie savo gėlių: nukerpa nužydėjusias, pririša palinkusias. Apie 30 veislių jurginų žiedų skleidžia grožį Liorenšaičių sodyboje. Gražiausieji puikuojasi arčiau gatvės, kad džiugintų ir kitus. I. Liorenšaitienė rodė savo kolekciją – pasakojo apie „margutį“, „tuščiavidurį morkų spalvos“, karpytąjį, didgalvį ir kitus, meiliai juos glostydama žvilgsniu. „Perkame, mainomės jurginais“, – mėgstamų gėlių įvairovę atskleidė senjora. Ji labai džiaugėsi, kad išsaugojo ir tų veislių, kurias atsivežė iš Žemaitkiemio kaimo, Šilutės rajono. I. Liorenšaitienė neįsivaizduoja savo gyvenimo be įvairiaspalvių jurginų žiedų, todėl ir įsiveisė jų Kretingalėje, po vyro mirties atsikrausčiusi pas vyresnįjį sūnų Gerardą.
Kretingališkė sakė, kad ir jam patinka jurginai bei kitos gėlės – padeda pasodinti, iškasti. „Iki šių metų pati viską pasidarydavau, net nuravėdavau, bet šiemet sveikata nebe ta“, – prisipažino spalio pabaigoje 89-ąjį gimtadienį minėsianti senjora. Ji pridūrė, kad marti Erna taip pat myli gėles – šiemet ji ravėjo.
Visą straipsnį skaitykite trečiadienio „Bangos“ 12 puslapyje.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.