Legendinio „Lituanikos“ skrydžio Judrėnai niekada nepamiršta
Prieš 87 metus liepos 15–17 dienomis vykęs legendinis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą, nepaisant tragiškos baigties, įrašė lakūnus į pasaulio aviacijos istoriją. Tuo metu transatlantinis skrydis reiškė valstybės išsivystymą, galingumą, panašiai kaip dabar skrydis į Mėnulį.
Iš netoli Judrėnų esančio pamiškės vienkiemio kilusiam Steponui mintis parskristi į Lietuvą buvo kilusi jau 1927 metais. Tuomet išleistuvėse į JAV generolui Jonui Bulotai jis pasakė: „Aš į Lietuvą negrįšiu, parskrisiu tiesiai Kaunan.“ Sužinojęs ir pamatęs Čarlzo Lindbergo skrydžio iš Niujorko į Paryžių sutiktuves Steponas Darius suprato, kad jis turi nuskristi toliau, išgarsinti Lietuvą. Savo tikslo link ėjo lėtai, bet užtikrintai ir po šešerių metų kartu su bendražygiu žemaičiu iš Vytogalos skrydį skyrė Jaunajai Lietuvai.
Neatsitiktinai praėjusį savaitgalį tautos didvyrio S. Dariaus tėviškėje vyko minėjimas – tai darydami mes statome atminties paminklą. Teigiama, jog efektyviausiai vertybės internalizuojamos jas išgyvenant, tad pasižiūrėkime to iliustracijas. Buvusi Stepono Dariaus mokyklos mokinė Kristina Venskutė-Žemgulienė atlieka Nijolės Tallat-Kelpšaitės kūrinį „Lituanika“ skrenda“, dabartiniai mokiniai – Gediminas Jašinauskas, Andrėja Srėbaliūtė, Ingrida Jašinauskaitė (meno vadovė Vilija Norvilienė) dainuoja Stasio Žlibino kūrinį „Reikėjo berniukams“. Pievoje, kur kažkada lakstė paskui paukščius vaikas, vardu Stepukas, leidžiasi ir kyla lėktuvai. Pasak Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriaus Mindaugo Kavaliausko, aviacijos garsas nėra vien triukšmas, tai tarsi stichija. Šalimais eksponuota aviamodelių paroda, kurioje meistras, skraidymų vadovas Vytautas Steponavičius pasakoja eksponatų istorijas. Jis mena, kaip a. a. aviamodeliuotojas Ignas Mikalauskas, dirbęs su vaikais iš Šilutės, pasižiūrėjęs į laikraščių nuotraukas, sukonstravo Mathias Rusto sportinio lėktuvo, kirtusio SSRS geležinę uždangą ir nusileidusio Maskvoje, modelį. Muziejaus kieme – radijo mėgėjų veiklos paroda, kur pristatoma Lietuva, jos aviacija, „Lituanikos“ skrydžio minėjimai.
Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas akcentavo, jog šiomis dienomis minime Lietuvos ąžuolų, didžiavyrių atminimą, bei tai, kad Darius ir Girėnas pastatė didžiulius pamatus, o visuomenė prisimena jų auką vardan tos Lietuvos. Lakūnai parodė tikslą ateities kartoms, tad išsakytas linkėjimas ant dvasinių pamatų išsikalti savo orientyrą ir jo siekti. „Žiūrėkim, kas aplinkui. Darius negalėjo to tikėtis savo tėviškėje, – kalbėjo Savivaldybės tarybos narys Vaclovas Macijauskas, džiaugdamasis puikia švente, jos oru, to meto lakūnų vienybe ir svajone. – Tikėkime svajonėmis, jos pildosi.“
Lietuvos aviacijos muziejaus padalinio, Stepono Dariaus gimtinės vyr. muziejininkas Mečislovas Raštikis pasakoja įvairias šios istorijos serijas, susijusias su aviacija, galbūt galima sakyti per humanistinę prizmę. Nutilus variklių gausmui po šimtamečiais medžiais su ryškia muzikos dramaturgija skamba Gargždų kultūros centro folkloro ansamblio „Cyrulelis“ (vadovas Vidmantas Radavičius) muzika, vietos šneka dalijasi idėjomis bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė. Be to, skanaujami vietos kulinarinio paveldo patiekalai – judrėniškių sūriai, šiupininė.
„Šiandien mes gyvename šokoladinį gyvenimą“, – dalijosi įspūdžiais vilnietis aviacijos mėgėjas Arminas, skraidintas sportiniu lėktuvu ir iš Judrėnų žemės pamatęs Neringos kopas…
Arūnas MIKALAUSKAS
Judrėnų Stepono Dariaus mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas
A. VALAIČIO nuotr.