Lietuvos 100-mečio garbės verta tautodailės kūrėjų paroda
Birutė Majorienė su šių metų Vytauto Majoro premijos laureatu Petru Balsiu.
Praėjusį savaitgalį Gargždų krašto muziejuje sutapo dvi šventės – tradicinės prieš Naujuosius metus rengiamos rajono tautodailininkų darbų parodos atidarymas ir medžio skulptoriaus, tautodailės meistro Vytauto Majoro vardo premijos įteikimo šių metų laureatui ceremonija.
Erdvė išskirtiniams talentams
Menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė, pradėjusi šias iškilmes, parodos svečius pakvietė pajausti advento bendruomeniškumo dvasią, pasidžiaugti liaudies meno kūrybiniu prasmingumu. Minint žymaus semiotiko dr. Juliaus Greimo metus dabar itin daug kalbama žmogaus, gyvenimo prasmės ir lietuviškos tapatybės temomis. Kaip visa tai įprasminta parodos autorių pristatytuose kūriniuose?
Šįkart muziejuje surengta kasmetinė tautodailininkų paroda kiek kitokia. Pirmas įspūdis – išskirtinė erdvė išskirtinio talento kūrėjams. Nors autorių nedaug, bet jų atstovaujamos pagrindinės mūsų tautodailės šakos – medžio drožyba, kryždirbystė, lino audiniai, margaraštės tautinės juostos. Viskas labai subtiliai lietuviška. Tautinio paveldo sertifikatais nominuoti meistrai, kurių kūrybiniai ypatumai atitinka per ilgus amžius kauptas Lietuvos tautodailės tradicijas.
Iš kartos į kartą
Buvom nustebinti vienoje iš muziejaus patalpų išvydę tokią gausią meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių kolekciją. Jos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
– Čia eksponuojami kryžiai nėra maketai, – įspėjo autorius. – Kiekvienas jų turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas. Mano darbai, matyt, kilo iš senelio išgyvento Lietuvos ilgesio. Juk kryžius nėra tik religija, jame – visa Lietuva, ją pažinau ir pamilau nuo vaikystės. Šiuos kryželius miela laikyti šalia savęs – ant stalo, palangės ar tiesiog pakabinti. Iš viso turiu padaręs per šimtą tokių miniatiūrų, čia tik dalis. O priimdamas kvietimą dalyvauti šioje parodoje, norėjau lankytojams priminti, jog Lotynų Amerikoje gyvenantys lietuvių palikuonys ilgisi tikrosios tėvynės ir nepamiršo senolių amatų.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau penkioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje. Džiaugiasi, kad jo darbais domimasi senelio kraštuose. Mūsų pokalbio metu autorius dargi guodėsi: mat kartais pats pasijunta kaltas, tarytum būtų paskatinęs ispanų kalbos išmokytus lietuvius išvažiuoti iš tėvynės… Čia jam taip gera.
Parodos lankytojai panašiai liko sužavėti audėjų Audronės ir Algimanto Macijauskų lino rankšluosčiais ir tautinėmis juostomis, už kokybinius ypatumus ir etnografinių tradicijų išlaikymą pažymėtus tautinio paveldo sertifikatais.
Kas vainikuoja Lietuvos tautodailę?
Į šį klausimą savą atsakymą turi medžio skulptorius, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys Petras Balsys. Jo koplytstulpiai pastatyti Gargžduose, Marijampolėje, gimtame Vilkų kampo kaime prie Švėkšnos. Yra dalyvavęs daugelyje kūrybinių stovyklų ir simpoziumų. Šiemet jam pripažintas Vytauto Majoro vardo tautodailės premijos laureato vardas. Beje, pats Petras ir yra savo mokytojo vardo įamžinimo bei jo nuopelnų krašto memorialinei tautodailei, pirmiausia Ablingos medžio skulptūrų ansamblio, iniciatorius. Premija skirta už tradicinę medžio drožybą, archajiškos pasaulėjautos reprezentaciją, aktyvią parodinę ir visuomeninę veiklą. Kažkuriame žurnale Petras Balsys buvo pavadintas „kūrėju nuo Dievo“. Kažin ar pats yra suskaičiavęs, kiek rūpintojėlių, angelų, šventųjų, mitologinių krikščioniškų ir pagoniškų karžygių jo išdrožinėta?
Petro įsitikinimu, medis mūsų tautodailėje yra kaip sunkioji artilerija. Čia reikia jėgos ir išminties, o labiausiai meilės mus supančiai gamtai ir Aukščiausiojo palaimos. Viso to, kuo buvo apdovanotas šviesaus atminimo didysis meistras Vytautas Majoras.
– Mums, jo mokiniams, jis buvo švyturys, kaip tėvas Stanislovas Paberžėje, – pasididžiuodamas kalbėjo šių metų tautodailės premijos laureatas.
Petrą Balsį pasveikino, jo darbais gėrėjosi, dovanas teikė rajono Savivaldybės vicemerės V. Riaukienė ir R. Cirtautaitė, Administracijos direktorius S. Karbauskis, Tarybos nariai R. Kernagienė, V. Jasmontaitė, Č. Tarvydas, tautodailės asociacijos nariai, bendraminčiai ir bičiuliai. Norisi tikėtis, kad šia proga valdžios atstovų pažadėtas didesnis dėmesys mieste pastatytai „Gargždiškio“ skulptūros priežiūrai neliks be vaisių.
Šviesaus atminimo Vytauto Majoro našlė Birutė Majorienė Petrą lydėjo nuo jo pirmųjų „pameistrio“ dienų Majoro dirbtuvėse Jurgių kaime. Moteris sakė dėkinga esanti už tai, kad jos vyro atminimas įamžintas tautodailininkų kūrybą skatinančia premija ir kad šiemet ji paskirta asmeniui, tęsiančiam monumentaliosios medžio drožybos tradicijas.
Kalėdų laukimo nuotaikoje
Nebuvo pamiršti kiti meno kūrėjai. Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis pasveikino šiemet antrąja likusią tekstilininkę Valentiną Kaubrienę. Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė sveikindama dėkojo Petrui Balsiui už jo neatlygintinai miestelyje pastatytą kryžių Vytautui Majorui atminti. Ta pačia proga kartu su Dovilų etninės kultūros centro vadove Lilija Kerpienė pristatė doviliškį skulptorių Petrą Normantą. Moterys turi vilties, kad šio autoriaus pasiūlytas ir čia parodoje eksponuojamas Dovilų herbinio ženklo eskizas netrukus taps šios lietuvininkų gyvenvietės istorijos akcentu.
Tą vakarą artėjančių šv. Kalėdų laukimo nuotaiką skambiomis patriotiškomis dainomis kėlė ansamblio „Atminties aidai“ atliktos dainos.
Prasmingai parengtą išskirtinės reikšmės mūsų krašto tautodailės parodą gargždiškiai turi galimybę aplankyti iki Trijų Karalių švenčių.
Aldona VAREIKIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
