„Mes nebeturime autoritetingo žodžio. Mintys tapo kaukėmis“, –
specialiai Gargždų gimtadienio proga „Bangai“ duodamas interviu sako prof. A. Jokubaitis
A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo: profesorius A. Jokubaitis Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos Kiemo šventėje-2017. Garbusis kraštietis yra baigęs buvusią Gargždų 2-ąją vidurinę mokyklą, kurią iki šiol mini geru žodžiu.
„Gargžduose šiandien nereikia bijoti didelių, dažniausiai filosofinėmis vadinamų, temų. Visas pasaulis pamažu virsta vienu dideliu kaimu, todėl Gargždų problemos negali būti išspręstos nesupratus Lietuvos, Europos ir pasaulio problemų. Senovės Atėnai buvo nedaug didesni už Gargždus, bet pakeitė pasaulio istoriją. Mums nereikia tiek daug. Užtenka sukurti padorių žmonių visuomenę“, – prieš trejetą metų išsakytos mūsų kraštiečio, Gargždų miesto garbės piliečio, filosofo, humanitarinių mokslų daktaro, prof. Alvydo JOKUBAIČIO mintys, su kuriuo kalbamės miesto gimtadienio išvakarėse, nė kiek nenuslopo. Priešingai – šiandienoje jos yra dar aktualesnės, ryškesnės.
– Jūsų publikacijose, interviu dominuoja aštriai skaudus kritinis mąstymas apie šiandieninį Lietuvos politinį gyvenimą. Štai ir Vilniaus miesto garbės pilietis Tomas Venclova irgi tarsi pučia į tą pačią dūdą, mat kažkada yra pasakęs: „Jeigu aš Lietuvą kritikuoju, tai tik dėl to, kad ji man labai rūpi“. Jums ši frazė irgi artima?
– Kvailai atrodytų riteris, nedalyvaujantis riterių turnyruose. Dar kvailiau atrodytų filosofas, nesugebantis savo argumentais išbandyti prietarais virtusių žmonių įsitikinimų. Paklauskite žmonių, kas yra laisvė arba politika, ir gana greitai paaiškės, kad jie negali paaiškinti. Žmonės pyksta, kai sužino kalbantys apie tai, ko iš tikrųjų nesupranta.
– Statistika skelbia, kad didžioji dalis Lietuvos pridėtinės vertės sukuriama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tuo tarpu provincija esanti beviltiškai atsilikusi. Ir atsilikimas nemažėja. Viešojoje erdvėje karts nuo karto deklaruojama, kad Lietuvos miestai išlaiko provinciją ir jeigu ne ši parama, mažosios savivaldybės iškart bankrutuotų. Iš Vilniaus bokštų pasigirsta balsų, ir tie balsai ne tik kai kurių politikų, bet nuomonę reiškia ir intelektualai, ir kultūrininkai, esą remti tuštėjančius regionus – tai mesti pinigus į balą?..
– Niekas nėra labiau susimovęs, kaip Vilniuje sėdintys politikai. Dabar Lietuvoje laimi vis drąsiau savo galva mąstantys rajonai. Šimtmečio proga netikėtai pakilo Kaunas. Gargždams blogai dėl miegančios Klaipėdos. Trečias Lietuvos miestas kietai miega išsitiesęs palei jūrą. Klaipėda nesugeba pasiūlyti nieko reikšmingesnio Lietuvai, išskyrus Jūros šventę. Anykščiai turi kelis kartus daugiau pramogų negu Palangos miestas. Kai matai gražėjančius Aukštaitijos ir Suvalkijos miestus, pradedi liūdėti dėl Žemaitijos. Visi gerbia Gargždus, tačiau niekas nesupranta, kodėl tokia paliegusi Kretinga.
– Kas gi nežino, kad idealai ir realybė niekada nesutampa, bet ar ne per greitai idealais esame linkę nusivilti, skųstis, įžvelgti vien blogybes? Tikriausiai visuomenės negatyvizmas ir kritinis mąstymas yra skirtingi dalykai?
– Žydai klausia „Ar kas nors labiau prisideda prie pažangos, kaip šabo diena?“. Lietuviams šabo dienos atitikmuo yra sekmadienis. Vieną dieną per savaitę žydai ilsisi nuo darbų. Išrinktoji tauta vieną dieną atsisako darbo ir džiaugiasi pasauliu, nes įkapėms nereikia kišenių. Didelė dabartinės Lietuvos problema – šventumo suvokimo praradimas. Mūsų seneliai ir proseneliai gyveno daug blogiau, bet žinojo, kad neuždirbs visų pinigų ir savo rankomis nesukurs to, ką, tikinčiųjų nuomone, sukūrė Dievas.
– Nekart esate paminėjęs, kad nors seniai gyvenate Vilniuje, o dabar gimtinę aplankote tik retkarčiais, tačiau Gargždai Jums tebėra svarbūs. Kodėl?
Kur tik gargždiškis pamato žodį, turintį keturias raides „g“, „ž“, „r“ ir „d“, būtinai pagalvoja apie Gargždus. Žydai netartiną Jahvės vardą žymi keturiomis raidėmis yhvh. Mes, gargždiškiai, į juos panašūs. Tarkime, išgirdę „kregždė“, prisimename Gargždus.
– Pastaruoju metu rajone karštai diskutuojama dėl Klaipėdos rajono pavadinimo pakeitimo į Gargždų savivaldybės. Birželio mėnesio viduryje vyks rajono gyventojų apklausa šiuo klausimu. O kokia Jūsų nuomonė: reiktų ar nereiktų keisti?
– Man tinka abu variantai. Per daugelį metų pripratau prie klausimo „Kodėl Plungė ir Plungės rajonas“? ir „Kodėl Gargždai, tačiau Klaipėdos rajonas?“. Mes esame unikalūs ir nepakartojami. Tačiau, jeigu po visą Lietuvą rytoj pasklis garsas, kad Gargždai išsikovojo nepriklausomybę nuo Klaipėdos pavadinimo, dėl to neliūdėsiu. Reiškia, suaugome. Abiem atvejais Gargždų miesto likimas toks pat – būti Klaipėdos priemiesčiu.
– Šiais metais švenčiame atkurtos Nepriklausomos Lietuvos 100-metį, minime Sąjūdžio 30-metį, o Jūs duodamas interviu LRT Klasikai sakote, jog panašu, kad laisvo mąstymo laikas Lietuvoje baigėsi. Kokias ribas jaučiate?
– Kai politikai sako vieną, galvoja kitą, o daro trečią, tai yra ne laisvas mąstymas, o apgavystė. Žmonės visais laikais buvo veidmainiai, nes turėjo ne vieną, o kelis skirtingus veidus. Lietuvoje šis dalykas pradeda peržengti pavojingą ribą, kai atsiskiria žodžiai ir veiksmai. Mes nebeturime autoritetingo žodžio. Mintys tapo kaukėmis.
– Kalbamės Gargždų 765-ojo gimtadienio išvakarėse. Tad neišvengsite palinkėjimo Gargždams ir gargždiškiams.
– Mano vaikams atrodo, kad gargždiškiai yra išskirtiniai – išmintingi ir mažiausiai plepūs. Jie mano, kad jie dviem sakiniais gali pasakyti tai, kam aukštaičiui prireikia šimto žodžių. Internetas Lietuvą padarė plepių mokykla. Linkiu, kad tai aplenktų Gargždus.
Kalbėjosi Vilija BUTKUVIENĖ
