Muziejų naktyje persipynė ir šviesuolio atminimas, ir tylių šventovių misija

Tarptautinė muziejų diena yra skirta atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį visuomenėje. Kiekvienais metais muziejai raginami būtent šią dieną kurti renginius, kuriais galėtų įtraukti vietos bendruomenę ir sustiprinti su ja ryšius. Gargždų krašto muziejus kvietė į įdomias programas Gargžduose, Agluonėnuose, Priekulėje. Visuomenėje jau prigijo Muziejų nakties renginių įvairovė.

M. Vaitkaus atminimui – paroda
Gargždai šiais metais švenčia miesto 770-ąjį gimtadienį. Tad dalis Tarptautinės muziejų dienos renginių buvo skirta būtent šiai neeilinei sukakčiai. Ta proga prisimintos ir garbingos Gargždų asmenybės: šie metai Seimo yra paskelbti atmintinais šviesuolio, kun. Mykolo Vaitkaus (1883–1973) metais.
Muziejaus nakties renginiuose vyko šio iškilaus gargždiškio asmenybės pristatymas, jo kūrybos skaitymai bei kilnojamosios parodos atidarymas. Gargždų krašto muziejaus projektų vadovė Regina Šiurytė-Šimulienė apibūdino M. Vaitkaus asmenybę bei jo veiklą.
M. Vaitkus – kunigas, poetas, prozininkas, aktyvus spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas. Gimė Gargžduose, dabartinėje Jono Basanavičiaus gatvėje, skurdžioje siuvėjo šeimoje. Nors buvo aštuntas vaikas šeimoje, tačiau labai mylimas ir jau namuose išmokytas skaityti lietuviškai ir lenkiškai. Vėliau pastebėjus Mykolo gabumus tėvai jam visokeriopai padėjo, kad jis galėtų mokytis Palangos progimnazijoje ir Liepojos gimnazijoje. Po dvejonių visgi apsisprendęs tapti kunigu, 1903 m. Mykolas įstojo į Kauno kunigų seminariją. Vėliau aukštuosius teologijos filosofijos mokslus studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje ir Austrijos Insbruko universitete.
Veikliausias M. Vaitkaus gyvenimo periodas buvo Kaune Lietuvos nepriklausomybės metais. Dvasininkas buvo aktyvus „Saulės“ draugijos narys, Šventojo Kazimiero draugijos, Ateitininkų, Katalikų mokslo akademijos, Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys, Lietuvių šaulių sąjungos tremtyje narys, Šaulių žvaigždės ordino kavalierius, tarptautinės Amerikos akademijos amžinasis narys (už nuopelnus lietuvių tautai šios Akademijos apdovanotas žvaigžde ir kryžiumi), taip pat Politinių ir socialinių Mokslų akademijos narys, Maltos ordino riteris (tai bene didžiausias titulas, kokį galima būtų pelnyti).

1944 m. M. Vaitkus spalio mėnesį pasitraukė iš Lietuvos. Kurį laiką gyveno Austrijoje ir Vokietijoje, o 1951 m. persikėlė gyventi į JAV, ten buvo paskirtas dirbti Pavtuketo Švč. Marijos parapijos trečiuoju asistentu. Jis per keturis mėnesius išmoko anglų kalbą. Vėliau dirbo Peace Dale (Taikos, Ramybės slėnis). Čia jis praleido visus paskutiniuosius 22 savo gyvenimo metus. Mirė 1973 m. gegužės 20 d. Palaidotas JAV, ramiose Putnamo kapinaitėse. Čia, ant kuklaus antkapinio paminklo, yra įspaustas užrašas: „Mykolas Vaitkus. Nušvitusi dulkė“…
Lietuvoje bei išeivijoje M. Vaitkus parašė ir išleido daugiau nei trisdešimt knygų: poezijos, poemų, dramų, apysakų. Jose atsispindi ir gimtinės grožis, ir ilgesys. Neabejotinai vertingi jo prisiminimai-memuarai iš Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo: vaizdingi ir spalvingi žmonių aprašymai, su kuriais teko gyventi bei dirbti lietuvybės puoselėjimo darbą.

Dvasinis ryšys neišblėso
Minint Tarptautinę muziejų dieną Gargždų krašto muziejuje pristatyta žiūrovus nustebinusi ir sujaudinusi dviejų menininkų Augustino Našlėno ir Viliaus Jokubaičio audiovizualinė instaliacija „Tylios šventovės“. Ši instaliacija teberodoma muziejuje, tad verta ją pamatyti ir išjausti kiekvienam, mylinčiam Gargždus ir jo istoriją.
Instaliacija susideda iš 80 minučių filmo ir 5.1 erdvinio garso takelio.
„Šiame projekte bendradarbiauju su savo kraštiečiu multimedijos menininku Viliumi Jokubaičiu. Vilius šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur dėsto garso režisūrą. Jis sukūrė „Tylių šventovių“ garso takelį, o aš – videofilmą. Tylios šventovės – tai devyni istoriškai reikšmingi taškai, išsidėstę palei Minijos upės slėnį nuo Maciuičių gyvenvietės iki Kvietinių kaimo Klaipėdos rajone. Tai ir Kalniškės (Gargždų) piliakalnis, kur stovėjo XIII a. viduryje minima Kuršių pilis, šalia buvusi senosios baltų tikybos alkavietė, bei šimtamečių ąžuolų giraitė ir I tūkstantmečio pr. Kr. pilkapynas prie Kvietinių kaimo, kur 2015 metais buvo rasti du išskirtiniai palaidojimai molinėse urnose. Mane ir Vilių nuo vaikystės su šiomis vietomis sieja stiprus dvasinis ryšys, kuris, metams bėgant gyvenant svetur, ne tik neišblėso, bet dar sustiprėjo. 2018 metų vasarą mes kartu aplankėme visas devynias vietas ir patyrėme fantastiškų išgyvenimų, kuriuos toliau įprasminome „Tylių šventovių“ instaliacijoje“, – Gargždų krašto muziejuje pasakojo Augustinas. Menininkas atskleidė, kad jį ir Vilių sieja domėjimasis Zen filosofija ir meditacijos praktika. Būtent šis metodas pasitelktas psichogeografiniams ieškojimams devyniuose minėtuose taškuose. Augustinas pasakojo ir apie susidomėjimą sigilais, grafiniais ženklais, padedančiais meditacijų metu pasiekti tam tikrus pokyčius sąmonės būsenoje. „Žinios apie sigilus įkvėpė mane kiek kitaip pažvelgti į senovinius baltų ženklus. Baltiški sigilai – tai simbolinės ženklų kompozicijos, gimusios iš praktinių eksperimentų bandant atgaivinti intuityvų kontaktą su mūsų protėvių mokėta ženklų kalba. Bemedituojant minėtose devyniose vietose spontaniškai atsiradusios formų užuominos po to analizuotos pasitelkiant etnologinius ir semiotinius archetipinių baltų ženklų aiškinimus. Eksperimentų rezultatas – šešiolika sigilų, išreiškiančių įvairias su kosmologija ir sąmonės būsenomis susijusias sąvokas. Šie šešiolika sigilų ir tapo ašiniu „Tylių šventovių“ filmo elementu. Taip pat jie tapo 16 atvirukų rinkiniu, kurį įsigyti galima aplankius instaliaciją“, – Muziejų nakties renginyje Gargždų krašto muziejuje kūrybinį sumanymą pristatė A. Našlėnas.

Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės ir Laimos ŠVEISTRYTĖS nuotr.