Naująjį sezoną teatras pradeda intriguojančia pjese

Rugsėjo 29–30 dienomis Klaipėdos dramos teatras pristatys naują šio, jau 83-iojo, sezono spektakl­į „Kas prieš mus“, pastatytą pagal Gintaro Grajausko pjesę, režisuojamą Jono Vaitkaus. Įdomu tai, kad pirmą kartą atnaujintoje teatro scenoje pagrindinį vaidmenį šioje intriguojančioje pjesėje atliks aktorius Rolandas Kazlas.

Įkūrė valstybę – eksperimentą

Klaipėdietis poetas, dramaturgas G. Grajauskas parašė pjesę „Kas prieš mus“ apie legendinę praėjusio amžiaus pradžios asmenybę – italą Gabrielę d’Annunzio (1863–1938 m.). Šis žmogus vadinamas pranašu, italų tautos dainiumi, o kartu tai buvo rašytojas, poetas, politikas, karo didvyris, moterų numylėtinis ir diktatorius, viename mieste sukūręs net atskirą valstybę. Su juo draugauti siekė pats Italijos fašistų vadas Benito Mussolinis, kalbama, ne vieną idėją nusikopijavęs nuo garsiojo bičiulio.

„Pasaulis yra mažas – G. d’Annunzio asmenybe žavėjosi Klaipėdos sukilimo dalyviai, yra istorinių liudijimų, kad jie siuntė laiškus šiai be galo spalvingai asmenybei. Jis buvo absoliuti Europos žvaigždė, dekadentas, visų madų pradininkas, stiliaus ikona. Bet, be visų titulų ir socialinių vaidmenų, Gabrielė yra įvardijamas ir kaip fašizmo Jonas krikštytojas. Nors iš tiesų B. Musolinis iš jo nukopijavo labiau ne idėjas, o simboliką  – juodas uniformas, eitynes su fakelais. Pats G. d’Annunzio Italijos fašistų vedlio nemėgo, vengė su juo bendrauti. Užtat labai gerai sutarė su Salvadoru Dali. Iš itin spalvingo G. d’Annunzio gyvenimo yra tiek medžiagos, kad galima 20 pjesių parašyti. Mano kūrinyje veikiantys personažai turi realius prototipus, sukurti tik dialogai“, – pasakojo pjesės autorius.

Egzistavo metus

Bet labiausiai šis pašėlęs italas pagarsėjo tuo, jog įkūrė valstybę – miestą su keistais įstatymais. Kaip teigia amžininkai, poetas – kareivis G. d’Annunzio, grįžęs iš Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m. kartu su 2000 karių užėmė Dalmatijos miestą Fiumę, kuris esą po karo turėjo priklausyti Italijai. Dabar buvusi Fiumė yra Kroatijos miestas Rijeka. Buvo įkurta Itališkoji Karnaro regentystė, o G. d’Annunzio vadinamas komendantu. Čia buvo paskelbta anais laikais neregėta laisvė pagal naujai p G. d’Annunzio priimtą konstituciją: įteisinta vyrų ir moterų lygybė, moterų balsavimo teisė, nudizmas, panaikinta baudžiamoji atsakomybė už homoseksualumą, leista vartoti narkotikus. Kartu iš šios valstybės piliečių buvo reikalaujama skaityti poeziją, mokytis muzikos, dainuoti chore ir skelbiama, kad šios valstybės pagrindas yra kultūra. Liberalusis miestas – valstybė egzistavo vos vienerius metus, kol miestą užėmė italų kariuomenė.

Pasauliui užtenka kibirkšties…

G. Grajausko manymu, pjesė yra kaip niekad aktuali, nes pasaulyje šiuo metu esą klostosi panaši situacija kaip anuomet, pačioje fašizmo formavimosi pradžioje. Kaip ir anuomet, taip ir dabar Europoje kairieji ir dešinieji grumiasi tarpusavyje, o tuo pasinaudoję įvairaus plauko radikalai kelia galvas, keri nacionalizmo idėjos. Jos yra gražios ir patrauklios tol, kol neperžengia pavojingos ribos. Tuomet užtenka kibirkštėlės, ir įsisiūbavęs pasaulis gali užsidegti. „Tikiuosi nepavėlavau jos parašyti“, – ir juokais, ir rimtai sakė dramaturgas.

Pasak G. Grajausko, reikia atidžiai pasižiūrėti į praeitį, iš jos pasimokyti, nes žmonių elgsena, tam tikros politinės situacijos, idėjos iš tiesų nesikeičia, jos linkusios kartotis. „Fašizmas, atrodo, irgi tarsi atsirado iš niekur ir nusinešė milijonus gyvybių. Pirmiau ateina idėjos, toliau masių diktatūra, skerdynės… Spektaklyje neagituoju už ką nors balsuoti, tai ne politika, o gyvenimas, savotiškas perspėjimas žmonėms…“ – kalbėjo G. Grajauskas.

Spaudos konferencijoje paklaustas, kaip žvelgia į globalizmą, jo įtaką Lietuvos, kitų šalių tautinei savimonei, menininkas atsakė: „Mes turime vieną pasirinkimą – liekame su Vakarais ar akivaizdoje su ta pačia Rusijos imperija, kuri tik keičia formas, o turinys išlieka toks pat – plėsti įtakos zonas kaimynų sąskaita. Iš Europos ateina biurokratija, lobizmas, o iš Rytų – didelė agresija, invazijos grėsmė, nes buvo jau aiškiai pasakyta, kad nori mus susigrąžinti. Tad ką gi mes renkamės? Manau, atsakymas turi būti kiekvienam aiškus“, – kalbėjo pjesės autorius. Jam pritarė režisierius Jonas Vaitkus: „Tai norisi, kad bestuburių, tešlagalvių būtų mažiau, o labiau visi imtų mąstyti, kritiškiau vertinti, kas vyksta aplink, nebijotų pareikšti savo nuomonę. Dabar gi kas vyksta: visi tarsi ieško būdo, kaip gyventi amžinai, pakeisti žmogiškąją prigimtį, o iš tiesų yra ribos, ir jų neperžengsi. Tačiau pasekmės akivaizdžios: paniekinta šeima, o draugystė išaugo į lyčių paieškas…“ – mintimis dalijosi režisierius.

Poetas valdžioje – gerai ar ne?

Žinomam aktoriui Rolandui Kazlui G. d’Annunzio personažas scenoje – irgi gana kietas riešutėlis. „Na, tikrai G. Grajauskas keistą pjesę parašė – apie poetą valdžioje. Retai tai būna. Gabrielė davė žmonėms tokią laisvę, kurios jie nebuvo matę, tačiau tai ne visiems patiko. Vaidmuo gana sudėtingas, reikalaujantis plataus aktorinio diapazono, energijos, erudicijos, emocijų. Bet tai labai įdomu – mano veikėjas visą laiką scenoje, vyksta dialogai, pinasi vaizduotės ir realybės dalykai. Viskas lyg poeto sapnas, bet iš tiesų – realybės paveikslas, regėjimas, kuriame jis matė ateitį“, – apie būsimą spektaklį kalbėjo R. Kazlas. Anot aktoriaus, G. d’Annunzio istorija moko, kad valdyti kitus vis dėlto reikia mokytis, neužtenka būti poetu, nes kas tinka kūrybos laisvėje, nelabai tinka valstybės valdyme.

Daugiau malonių staigmenų

Kitais metais numatytos dar dviejų spektaklių premjeros, kurių režisieriai Povilas Gaidys (Aleksandro Golino komedija „Paradas“ ir Oskaras Koršunovas (Šekspyro pjesė „Troilas ir Kresida“). Tikslus kitų metų spektaklių repertuaras bus skelbiamas lapkričio mėnesį. Pasak teatro vadovo, pagaliau pavyko prikalbinti kitą sezoną atvykti į Klaipėdą žinomą rusų režisierių Konstantiną Bogomolovą, kuris mūsų šalyje jau pagarsėjo savo išskirtinumu – kaip šiuolaikinis, skandalingas, netgi kuriantis antiteatrą…

Tačiau esminė sezono naujiena, anot T. Juočio, bus kitą pavasarį, kai vyks savotiškas lietuvių spektaklių turgelis. Tarsi vitrinoje bus pristatomi spektakliai, o pirk­liai iš įvairių šalių juos rinksis kviestis gastrolių… „Vilniuje du teatrai užsidaro remontui, tai jų trupėms bus puiki proga pristatyti save mūsų scenoje. O Klaipėdos žiūrovai turės galimybę pasimėgauti nematytais spektakliais“, – sakė teatro vadovas. Po šio turgelio seks žiūrovų labai pamėgtas tarptautinis „Theatrum“ festivalis, pristatantis išskirtinius spektaklius.

Pasaulio teatrų durys atsivėrė ir Klaipėdos dramos teatrui. Šį mėnesį teatras gastroliuoja Kinijos mieste Šanchajuje, kur bus rodoma Sauliaus Šaltenio pjesė „Kalės vaikai“, lapkritį numatyti vizitai į Azerbaidžaną, Rumuniją, Lenkiją, Olandiją, kitas šalis, ieškant naujų kontaktų, naujų spektaklių, kuriuos būtų galima parodyti Klaipėdos publikai. Rugsėjo pabaigoje laukiama svečių iš Pietų Korėjos – mezgasi bičiulystė ir su šios šalies teatralais.

Naują sezoną teatras pasitinka ir išskirtiniu vieningu stiliumi – stilingomis afišomis, iškabomis, kita atributika, net žiūrovus pasitinkančios administratorės pasipuoš specialiai joms sukurta apranga.

Jolanta BENIUŠYTĖ

Algirdo KUBAIČIO nuotr.