Ne kiekvienam lemta pasiųsti žinią per 100 metų ir kad kiti tą žinią išgirstų

J. Šaulio gimtinėje, Balsėnuose, signataro atminimą 70-ųjų mirties metinių proga pagerbė gausus vietos žmonių, rajono valdžios, J. Šaulio gimnazijos atstovų, signataro artimųjų ir svečių būrys. Iškiliojo kraštiečio garbei kartu sugiedotas ne tik valstybės himnas, bet buvusios Šaulių sodybos laukais iš visos širdies nuvilnijo „Vai ko nusižvengei / bėrasai žirgeli“…

Taip minėjime kalbėta apie didžiausią signataro Jurgio Šaulio ir kitų Vasario 16-osios akto signatarų nuopelną Lietuvai

Viena ryškiausių XX a. Lietuvos asmenybių, valstybininkas iš didžiosios raidės, lietuvybės puoselėtojas, nesavanaudiškas visuomenės veikėjas, pirmasis ir talentingas Nepriklausomos Lietuvos diplomatas – taip ir dar plačiau praėjusį šeštadienį Veiviržėnuose ir Balsėnuose kalbėta apie mūsų kraštietį Vasario 16-osios akto signatarą, filosofijos mokslų daktarą Jurgį Šaulį. 70-ųjų jo mirties metinių proga išreikšti pagarbą Nepriklausomos Lietuvos patriotui susirinko gausus vietos žmonių, rajono valdžios atstovų, signataro artimųjų ir svečių būrys.

Pasiaukojimą užgožia dejavimas

Iškilusis kraštietis J. Šaulys pagerbtas Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje šv. Mišių auka, o pamokslą sakęs Gargždų parapijos kunigas Audrius Undraitis akcentavo Vasario 16-osios akto signataro J. Šaulio dvasingumą, jo gyvenime vyravusį valstybinį, o ne asmeninį interesą, gebėjimą daug dirbti ir džiaugtis bei didžiuotis savo Tėvyne. Deja, šiandienos Lietuvos realybėje pasiaukojimą Tėvynės labui užgožia visuotinis tiek Seimo, tiek Vyriausybės, tiek pačių žmonių dejavimas dėl neišsipildžiusių materialinių siekiamybių.

Po Klaipėdos muzikinio teat­ro atlikėjų kamerinio koncerto bažnyčioje žmonės rinkosi Balsėnuose, prie koplytstulpio, ženklinančio J. Šaulio gimtinę. Čia rajono Savivaldybės lėšomis atidengtas informacinis stendas apie mūsų įžymiojo kraštiečio gyvenimo nuopelnus ir veiklą įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę.

Minėjimo dalyviams Veiviržėnų kultūros centro direktorė Laura Netalimova perskaitė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus laišką, apžvelgiantį J. Šaulio veiklą kuriant Nepriklausomybę. Laiške itin akcentuojami jo nuopelnai jaunos valstybės diplomatijai bei lietuvybei: „Šalia iškilios darbinės veiklos norėčiau paminėti ir jo begalinę meilę lietuvybei ir jo į lietuvių kalbą išverstas knygas bei lietuviškos spaudos platinimą.“ Ministras laiške pranešė, jog Vasario 16-osios signataro J. Šaulio veikla dar kartą bus prisiminta Lietuvos diplomatijos 100-mečiui skirtoje parodoje, kuri bus atidaryta lapkričio 7 d. Kauno istoriniuose rūmuose, kuriuose posėdžiavo Lietuvos ministrų kabinetas ir kurio 2 aukšte buvo užsienio reikalų ministro rezidencija.

Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė ir rajono Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas Simonavičius kalbėdami pabrėžė, kad signataro J. Šaulio asmenybė, jo visuomeninė, politinė, diplomatinė veikla Klaipėdos rajone yra itin gerbiama ir saugoma.

Lemtinga t raidė

Gausių svečių būryje, suvažiavusių net iš Šveicarijos, Tilžės, Vilniaus, Kauno ir kt., buvo ir Nepriklausomybės akto originalą pernai Berlyno archyvuose radęs prof. Liudas Mažylis. Būtent ir jo dėka signataro J. Šaulio veikla sušvito nauja prasme: mokslininkas kartu su kriminologais įrodė, kad Vasario 16-osios akto tekstas surašytas būtent balsėniškio ranka.

„Ne kiekvienam iš mūsų lemta pasiųsti žinią per 100 metų ir kad kiti tą žinią išgirstų. Tai Jurgis Šaulys ir dar 19 signatarų yra tokie žmonės. Ir sugebėta taip užkoduoti ir pateikti, kad mes atrastume. Koks dar gali būti didesnis siurprizas, kaip po 99 metų surasti daktaro Jurgio Šaulio ranka rašytą Nepriklausomybės aktą! Jis ne tiktai konstravo būsimą Nepriklausomybę, bet ir pats rašė, sugebėjo taip užkoduoti, kad 2017 m. kovo 29 d. archyvuose Berlyne man prieš akis išniro būtent šis, rankraštinis Vasario 16-osios aktas!“ – samprotavo prof. L. Mažylis. Beje, jis konstatavo, jog jokių abejonių, kad Akto originalas surašytas J. Šaulio, neliko tada, kai pastebėta, jog tekste t raidė rašoma trimis skirtingais būdais. Tokia rašyba buvo būdinga būtent signatarui iš Balsėnų.

Priesakas jaunimui: sugrįžkite

Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė minėjime akcentavo, jog eksponuojamo Vasario 16-osios akto originalo Vilniuje ateina pažiūrėti labai daug žmonių, ypač jaunų tėvų su vaikais. Tai teikia viltį, kad Lietuva jiems tebėra svarbi, kad nėra išblėsęs patriotiškumas. Minėjime kalbėjęs Vasario 16-osios klubo pirmininkas Remigijus Gulbinas buvo skeptiškesnis: bendraujant iš kai kurių jaunuolių tenka girdėti nuomonę, esą tiems 20 signatarų buvo bepigu! „Šį samprotavimą jaunuoliai grindžia tuo, kad tuomet inteligentų buvę mažai, su aukštuoju išsilavinimu – dar mažiau. Tad 20 žmonių pasidarę vadais, na, ir dabar jų vardais pavadinamos gatvės, mokyklos, aikštės ir pan. Ar yra tuose žodžiuose bent kiek teisybės? Tai tikrai ne! Šitą garbę reikėjo išsikovoti labai ilgu ir nuosekliu sunkiu darbu, o po Vasario 16-osios reikėjo dirbti dar uoliau siekiant įtvirtinti Lietuvos valstybę“, – kalbėjo R. Gulbinas, apmaudžiai pastebėjęs, kad didelė dalis mūsų jaunimo dabar yra žymiai labiau išsilavinę nei pirmosios Nepriklausomybės dešimtmečiais, tačiau savo jėgas skiria ne Tėvynės gerovei, bet balsavimui kojomis iš savojo krašto. Jie išvyksta studijuoti ir po to, skirtingai nei signataras J. Šaulys, pamiršta sugrįžti. „Norėčiau, kad ir Jurgio Šaulio gimnazijos atstovai, ir visi Lietuvos žmonės imtų pavyzdį iš J. Šaulio pasiaukojamo gyvenimo. Ir iš kitų signatarų. Jie taip pat turėjo bėdų, jie taip pat turėjo šeimas, jų žmonos taip pat norėjo gražiai apsirengti arba net nuvykti į Pary­žių, tačiau jie savo jėgas, laiką, lėšas skyrė Lietuvai“, – pilietiškumo reikšmę priminė Signatarų klubo pirmininkas.

Šveicarijos lietuvių pagarba

Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen, kartu su vyru ir trispalve gėlių puokšte atvykusi į J. Šaulio 70-ąsias mirties minėjimo metines, jaudindamasi sakė: „Didžiuojuosi, kad galiu atvežti visos Šveicarijos lietuvių bendruomenės pasveikinimą šitai žemei, šitam kampeliui, kuris išaugino tokį didį žmogų mūsų Tėvynei Lietuvai. Ir labai didžiuojamės, kad mes, tautiečiai, Lugane galime prisidėti prie jo amžinojo poilsio vietos priežiūros.“

J. Kaspersen priminė, kad 1903 m. J. Šaulys, gavęs „Žiburėlio“ draugijos stipendiją, parūpintą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, įstojo į Berno universitetą. „Beveik trys savaitės, kaip atvykęs į tą taip artimą, brangų širdžiai, bet taip šaltą ir taip maž pažįstamą kraštą. Regis, čia ilgai nepatempsiu“, – viešnia citavo įžymiojo balsėniškio dienoraštį. Visgi J. Šaulys 1904 m. perstojo iš naujo į universitetą. Tikriausiai pirmaisiais metais sėkmingai studijuoti jam sutrukdė ir kelionės į Tilžę, mat tuomet jis teberedagavo „Varpą“. Šveicarijoje jis visgi „pratempė“ net 9 metus, o apsigynęs filosofijos mokslų daktaro laipsnį iš karto grįžo į Lietuvą. J. Kaspersen akcentavo, kad balsėniškis žinojo, ko buvo atvykęs: buvo siųstas, kad išmoktų visko, ko buvo galima pasisemti iš Vakarų, ir parsivežtų į savo jaunos valstybės kūrimo procesą. Kalbėtoja atkreipė dėmesį, kad prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui J. Šaulys ne emigravo, o organizavo lietuvių draugiją nukentėjusiesiems nuo karo šelpti, aktyviai dalyvavo draugijos komiteto veikloje. Tai tik buvo pradžia, bet labai svarbi, draugijoje buvo politiškai ruošiamasi žingsniui, kuris atvedė į Vasario 16-ąją.

Pėda – ir Tilžėje

Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis minėjime priminė, kad J. Šaulio pėda ir Tilžėje įminta. „Tais 1903 metais gal pusmetį jis gyveno ir dirbo Tilžėje, redagavo „Varpą“, išsilaikė su kultūrai pasišventusios Zaunių šeimos pagalba. Tilžės lietuviai visada prisimename iškilią J. Šaulio asmenybę“, – kalbėjo S. Šamborskis. Jis padėkojo Klaipėdos rajono savivaldybei, kad padeda organizuoti kultūrinę veiklą. Lapkričio 30 d. bus švenčiamas Tilžės akto jubiliejus ir tik vienintelė Klaipėdos rajono savivaldybė parėmė proginio, jubiliejinio medalio kūrimą. S. Šamborskio teigimu, juo bus apdovanoti Karaliaučiaus krašte dirbantys lietuvybės puoselėtojai, mokytojai, kultūros darbuotojai, iškilūs Mažosios Lietuvos žmonės.

J. Šaulio 70-osiose mirties metinėse kalbėjo XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, „Bangos“ laikraščio redaktorė Vilija Butkuvienė, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė.

Drąsus lietuvybės skleidėjas, nenuilstantis spaudos darbuotojas, valstybės Nepriklausomybės atkalus siekėjas ir įtvirtintojas, gebėjęs atsiriboti nuo partinių interesų vardan visuotinės šalies gerovės, vienas pirmųjų ir gabiausių Lietuvos diplomatų, eruditas, poliglotas, bibliofilas, žemaičių kalbos saugotojas, muzikos mylėtojas, šeimos ir savo giminės globėjas ir t. t. Tą praėjusį šeštadienį vykusiame minėjime atskleista daug iškiliojo balsėniškio įvairiapusės veiklos aspektų, jo asmenybės bruožų. Kad Vasario 16-osios akto sig­nataro J. Šaulio asmenybė ir jo valstybinė veikla yra tikrojo pilietiškumo etalonas – dabar jau akivaizdu ir garbė tiems, kurie prieš kelerius metus šio neeilinio valstybininko veiklą ištraukė iš istorinės užmaršties.

Budino patriotiškus jausmus

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, J. Šaulio sesers sūnus, Gargždų miesto garbės pilietis Česlovas Tarvydas kartu su savo anūke Gintare Sargūnaite įdėjęs daug pastangų, kad įžymiojo kraštiečio Vasario 16-osios akto signataro atminimas būtų įamžintas ir saugomas Klaipėdos rajone, artimųjų vardu padėkojo visiems, o ypatingai Veiviržėnų kultūros centrui, Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai, Amatų centrui, gimnazijai, Savivaldybei, „Bangos“ redakcijai, Šveicarijos lietuvių bendruomenei ir visiems kitiems už pagalbą ir supratingumą rengiant 70-ąsias J. Šaulio mirties minėjimo metines.

„Siekėme, kad mūsų kraštiečio, Vasario 16-osios akto signataro J. Šaulio 70-ųjų mirties metinių minėjimo renginys būtų prasmingas: šv. Mišios bažnyčioje, klasikinės muzikos koncertas, minėjimas, kuriame kalbėtojai savo kalbomis nesikartojo, muziejaus lankymas gimnazijoje, susėdimas pokalbiui prie bendro stalo. Mums padėjo net puikus oras! Norėjome, kad viskas būtų paprasta, bet tuo pačiu širdingai ir jautriai išjausta. Ko gero, tik taip galime atgaivinti žmonių patriotinius jausmus, sužadinti pasididžiavimą savo krašto didžiavyriais. Tikimės, kad mums pavyko“, – „Bangai“ po minėjimo kalbėjo Veiviržėnų kultūros centro direktorė L. Netalimova, kartu su meno skyriaus vedėja Neringa Žemguliene kūrusi renginio programą.

• Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, Nepriklausomybės akto signataras, filosofijos daktaras Jurgis Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Švėkšnos valsčiuje, Balsėnų kaime. Baigė Kaltinėnų parapijos daraktorių mokyklą ir Palangos progimnaziją, vėliau studijavo Vilniaus kunigų progimnazijoje, bet iš jos buvo pašalintas už lietuviškų knygų platinimą ir tautinę veiklą. 1912 m. Berno universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. 1912–1925 m. dirbo Vilniaus žemės banke, įsitraukė į valstybės kūrimo darbą. Buvo Lietuvių mokslo draugijos ir kitų lietuviškų organizacijų narys. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti komiteto narys. 1917 m. rugsėjo 24 d. paskirtas Lietuvos Tarybos pirmuoju sekretoriumi, nuo 1918 m. vasario mėn. – pirmuoju vicepirmininku. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.1918–1923 m. ir 1927–1946 m. J. Šaulys atstovavo Lietuvai Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, vėl Vokietijoje, Lenkijoje ir vėl Šveicarijoje, 1941–1945 m. ėjo Lietuvos diplomatijos šefo pareigas. J. Šaulys mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane (Šveicarija).

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.