Nepakartojamas jausmas iki šiol

Į Baltijos kelią vyko ir vėžaitiškių grupė, kuriai vadovavo šviesaus atminimo Algirdas Plesevičius.

Vos tik autobusiukui įsukus į kelią, kur gausiai išsirikiavę, susikibę už rankų tarp trispalvių stovėjo įvairaus amžiaus žmonės dažniausiai šeimomis, netikėtai pajutau keistą, bet gerą dvasinį poveikį, lyg nematoma belaidės dvasinės bangos srovė būtų įsiveržusi į autobusiuką ir užliejusi kūną. Nejučiom glaudies prie lango, žiūri į žmones, mojuoji ranka sveikindamas juos, o jie atsako tuo pačiu. Rodai trispalvę, kad ir mes su jumis kartu, tą patį Gyvąjį Baltijos kelią važiuojam pratęsti. Nepakartojamas jausmas ir įspūdžiai visam gyvenimui. Juk buvau istoriniame Baltijos kelyje, kuris savo dvasia ir drąsa nustebino pasaulį ir dar lietuvišką trispalvę rankose laikiau…

Į Baltijos kelią iš visos Lietuvos, kaip ir Latvijoj bei Estijoj, keleliais, keliais ir greitkeliais žmonės judėjo, riedėjo lyg pavasario polaidžio vanduo gyslotais upeliais, upėmis į pagrindinę upę – Baltijos kelią tekėjo. Jame keturios kartos stovėjo, petys prie peties, širdis prie širdies už rankų susikabinę, trispalvėms plazdant, vis kartojo: Lietuva! Lietuva! Lietuva! Gyva! Gyva! Gyva! Lietuva! Latvija! Estija! Laisvė! Laisvė! Laisvė! Pakaitomis skandavimus keitė patriotinės dainos: „Palinko liepa šalia kelio, / Pravirko motina sena, / Sūneli, Tėvynė tave šaukia / Ir vėl bus laisva Lietuva…“ Gyvas kelias liepsnojo vienos dvasios liepsna – Laisvės dvasios liepsna… Gimė eilėraštis „Liepsnojantis kelias“.

Liepsnojantis kelias

Liepsnojantis kelias, liepsnojantis kelias

Iš Vilniaus į Rygą ir Taliną veda

Ir jungia Baltijos sesių širdis.

Ir tekės keliu Laisvės troškimas.

Ir dega ši liepsna.

Laisvės ši liepsna.

Dega ji širdy

Ir Baltijos kely.

Liepsnojantis kelias, liepsnojantis kelias

Iš Vilniaus į Rygą ir Taliną veda

Ir jungia Baltijos sesių rankas.

Laisvės Dvasia jau pakėlė tautas.

Tiesias gyvas kelias,

Vadinas Baltijos.

Trys tautos tam kely

Už laisvę balsuos.

Liepsnojantis kelias, liepsnojantis kelias

Iš Vilniaus į Rygą ir Taliną veda

Ir jungia Baltijos sesių tautas.

Ir tekės tautoms LAISVĖS aušra.

Ir deki ši liepsna.

Laisvės ši liepsna.

Deki tu širdy

Ir ateities kely.

Te per amžius ši laisvės liepsna dega lietuvių, latvių, estų širdyse.

Tegul žydi Laisvė! Tegul žydi žmogaus teisės ir laisvės! Kurkime be primetamų prievartinių tamsumų, pasitelkę vienybės jėgos ir dvasios stiprybę, šviesiai mąstydami, žydintį gerovės gyvenimą gražioj ir brandžioj mūsų Lietuvoj. Tai visų mūsų didžioji pareiga, bet didžiausia – išrinktųjų, pasiprašiusiųjų tarnauti žmogui, gyvenimui, tėvynei Lietuvai.

Bijokim ir venkim veidmainių valdžiažmogių – „vakaro artintojų“, kuriuos taip taikliai vadino šviesios atminties prof. Česlovas Kudaba.

Susikabinkime už rankų kaip Baltijos kely tik šviesiems darbams. Alsuokime vienu troškimu už šviesų žmogaus vardo vertą gyvenimą. Stovėkim tvirtai ir neleiskim, kad būtų kitaip. Žmogiškoji priedermė – ne kenkti, o padėti, ne griauti, o kurti, ne temdyti, o šviesti. Puoškimės ir garsėkime gėriu, grožiu, tiesa, garbe… Būkime gražūs, nesvetimi!

Juozas GAJAUSKAS

Baltijos kelio dalyvis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių