Pasaulio ledo ritulio čempionate skambėjo ir gargždiškių balsas

Paskutinį kartą savo akimis, o ne per televizorių ledo ritulio varžybas mačiau gal prieš keturias dešimtis metų. Tada, kai mūsų miesto vaikėzai, kurie nostalgijos kupini dabar yra susibūrę į „Gargždų ledžingą“, aistringai šį žaidimą žaisdavo ant kūdros. Žinoma, tos ledo „arenos“ seniai nebėra – jos vietoje privačių namų kvartalas. Sirgalės gebėjimus praėjusią savaitę turėjau progą atnaujinti Minske vykstančiame Pasaulio ledo ritulio čempionate. Žiūrovų šurmulio pripildytoje arenoje kartu su bendrakeleiviais verslininkais iš Lietuvos skandavome legendinį „Kas laimės, kas laimės? „Gargždų banga!“ Nesvarbu, kad šūkis apie futbolą.

Malonė – į Baltarusiją su bilietu

Ledo ritulys Baltarusijoje yra populiariausia sporto šaka, todėl ten juntamas didžiulis visuomenės susidomėjimas čempionatu. Rengti šį turnyrą Baltarusijai patikėta dar 2009 metais. Tarptautinės ledo ritulio federacijos balsavime Baltarusija tuomet surinko net 75 balsus iš 105 ir nukonkuravo Vengriją (24 balsai), Latviją bei Ukrainą (po 3). Organizatoriai varžyboms parengė dvi naujas arenas – 2010 metais pastatytą 15 tūkst. vietų „Arena Minsk“ ir perpus mažesnę, užpernai duris atvėrusią areną „Čižovka“. Abiejų statyba atsiėjo 539 mln. JAV dolerių (1,341 mlrd. litų).

Pasaulio ledo ritulio čempionato proga Baltarusijos valdžia keliautojams suteikė malonę, kuri gerokai palengvino šios sporto šakos gerbėjų atvykimą į Minską. Buvo atšauktas vizų režimas – vietoj jos galiojo bilietas į čempionato varžybas. Tiesa, kainuoja ne tik pats bilietas. Norint nuvykti į Minską be vizos, dar reikia įsigyti tam tikrą turistinį paketą, į kurį įeina bilietai į rungtynes, ekskursijos, apgyvendinimas. Ką gi, nors tai kainuoja kelis šimtus litų, bet vis tiek lengviau nei rūpintis viza. Tuo labiau, kad keliaudami palengvinimą patyrėme ir prie Baltarusijos sienos. Nei pasieniečiai, nei muitininkai jokių kliūčių nesudarė – gana operatyviai patikrino pasus ir čia pat užpildytas migracijos korteles. Jose jau iš anksto buvo įspaustas atvykimo tikslas – čempionatas. Tuo geriau mums – mažiau sukti galvą, ką įrašyti. Juk pastaruoju metu dažniausiai keliaudami po Europą esame pamiršę tokią biurokratiją.

Moderni ledo arena

Taigi, grupė energingų Lietuvos verslininkų, tarp jų ir gargždiškių, praėjusį ketvirtadienį sėkmingai kirto Baltarusijos sieną. Nėra ko slėpti, kad svarbiausias verslininkų tikslas buvo apsilankyti Lietuvos Respublikos ambasadoje, kurioje vyko verslo forumas, ir užmegzti verslo santykius kaimyninėje šalyje. Tačiau vizito dienotvarkėje penktadienio vakaras buvo skirtas ir čempionatui – tąkart žaidė Suomijos ir Šveicarijos rinktinės.

Kol patekome į areną „Minsk“, kurioje vyko minėtos varžybos, praėjome keletą užkardų – tikrinami ir bilietai, ir rankinių turinys, ir mes patys. Tačiau patikros greitos, dirba daug savanorių, tad nesklandumų ar sugadintos nuotaikos nepatiriame. Atvirkščiai – arena iš tiesų nustebina patogiu suplanavimu, universalumu. Mat, be ledo ritulio varžybų, joje vyksta ir įvairiausi koncertai, renginiai. Ledas arenoje prieš koncertus nėra tirpdomas, bet klojama speciali danga. Arena stipriau pašildoma, aikštelę nuo žiūrovų vietų skiriantys atitvarai išardomi, pastatoma scena, ir patalpa paruošta koncertui. Po jo danga nuimama, ledas sutvarkomas ir ant jo vėl gali karaliauti ledo ritulys.

Mūsų dvidešimt keturių asmenų grupė įsitaiso arenos tribūnų aukštutinėse vietose, tačiau matomumas labai geras. Didžiuliai ekranai nepaliaujamai transliuoja varžybų momentus ir rezultatus, žiūrovų emocijas, per pertraukėles skamba įaudrinanti muzika. Dvylika tūkstančių šeši šimtai žiūrovų, tiek tą vakarą susirinko stebėti varžybų, darome bangą, skanduojame. Žinoma, mes gi atsipalaidavę – mūsiškiai čempio­nate nežaidžia, tad esame laisvi, už ką sirgti. Dalis mūsų grupės spaudžia kumščius už šveicarus, kita dalis garsiai deklaruoja palankumą suomiams. Tuo labiau, kad keletas jų sėdi šalia mūsų.

Skandavome savo šūkį

Stebėti varžybas labai smagu, nes mūsų grupę, kurioje daugumą sudarė šiauliškiai, vienijo geras humoro jausmas. Tad pasinaudodami draugiška atmosfera Loreta ir Romas Mazalai bei šių eilučių autorė visus užkrečiame tradiciniu mūsų futbolo sirgalių šūkiu „Kas laimės, kas laimės? „Gargždų banga!“ Na ir kas, kad čia ledo ritulio varžybos – vis tiek laidėme gerkles su Gargždų klubo vardu. Šalia sėdintys suomiai pritariamai šypsojosi, o šiauliškiai taip pat nelaikė liežuvio už dantų. Žodžio kišenėje neieškantis delegacijos vadovas Jurgis Čepulis po mūsų skandavimo nepraleisdavo progos paerzinti apie „Bangos“ pralaimėjimus „Šiauliams“. Tiek to. Skanduodavome savo šūkį dar garsiau.

Laimėjo tie, kurie laikė kumščius už suomius. Po pratęsimo rezultatas 3:2 jų naudai. Tai nebuvo lemiamos varžybos, bet mums, žiūrovams, dovanojo neišdildomų bendrystės akimirkų. Pagalvojau, kad vertėtų sustiprinti sirgalės įgūdžius. Gal kada nuvažiuoti į Klaipėdą pasirgti už „Gargždų ledžingą“?.. Kad kitame Pasaulio ledo ritulio čempionate vėl skanduotume už saviškius.

• Minskas nuo gegužės 9 d. iki 25 d. tapo pasaulio ledo ritulio sostine. Čia vyksta čempionatas, kuriame dalyvauja 16 stipriausių pasaulio ledo ritulio rinktinių.
• Sirgaliai, susizgribę dabar, supranta, kad įsigyti bilietų galės tik į mažiau įdomias pasaulio čempionato rungtynes. Kaina į varžybas svyruoja nuo 20 iki 150 litų. Pigiausi bilietai į finalą kainavo 300–400 litų, tačiau jų šiuo metu galima rasti nebent juodojoje rinkoje.
• Baltarusiai įsitikinę, kad ledo ritulio populiarumu jie jau gali konkuruoti su kanadiečiais, kurie daugelį metų naudoja šūkį „Ledo ritulys – Kanados žaidimas“. 2014-ųjų čempionato Minske šūkis – „Mes švenčiame kartu“ iki gegužės 25 d. Čempionato proga ekonomikos problemose skęstantis Lukašenka nusprendė parodyti gražiausią Baltarusijos fasado pusę – turint bilietą, nereikia pirkti vizos, nereikia medicinos draudimo, nėra kelių mokesčio, o muitinėje praleidžiama be eilės.