Patriotinis žygis dėl to, kas buvo. Žygis dėl to, kas bus

Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.: pirmasis savanorės Danielės interviu su Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktore Skaidra buvo labai nuotaikingas ir įdomus.

Esu Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistė Danielė Domeikytė, o savanoriaudama Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ (priimanti organizacija – Nacio­nalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija) pagal savanoriškos tarnybos programą gavau progą susipažinti su labai nuoširdžiu, šiltu, pilietišku žmogumi. Tai – Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorė Skaidra Karalienė, su kuria kalbėjome apie organizacijos tikslus, veiklas, ateities planus. Vienas iš jų – Kovo 11-osios proga organizuojamas jaunuomenės žygis.
Tai ir mano pirmasis interviu, tai – pirmasis žurnalistinio darbo pradmenų žingsnis.


Pradžia – turizmo būrelis
– Kaip Gargžduose prasidėjo žygiavimas?
– Prieš septynerius metus Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre įkūrėme turizmo būrelį. Jo tikslas – sudominti vaikus ir jaunimą aktyvia veikla, skatinti krašto pažinimą, dalyvauti turizmo renginiuose, organizuoti įvairias turizmo stovyklas, dalyvauti taip pat turizmo varžybose ar kitose programose. Šio būrelio vadovas Ernestas Bukauskas, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos karys savanoris, labai mėgo žygius, aktyvų gyvenimą, todėl sumanė žygiais išbandyti mūsų jaunuosius Gargždų gyventojus. O pėsčiųjų žygius pirmieji pas mus Lietuvoje pradėjo organizuoti kariai savanoriai, Šaulių sąjunga, įvairios organizacijos, kurios ugdo patriotiškumą. Kadangi Ernestas buvo pats karys savanoris, tai buvo puiki galimybė turizmo būrelio vaikus įtraukti į bendrus žygius su kariais. Taigi, metams bėgant, žygiai ėmė populiarėti Lietuvoje. Jų tikslas buvo ne tik surinktų žingsnių ar kilometrų skaičius, bet skatinti jaunimo patriotiškumą, šviesti jaunus žmones tautiškumo temomis. Šio būrelio vaikai ir jaunimas žygių metu lanko partizanų, sukilėlių, kapus, keliauja knygnešių, pasipriešinimo dalyvių keliais. Šiemet, sausio 21 d., vyko žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ maršrutu Palanga–Klaipėda. Tai buvo naktinis žygis, kuris vyko jau dvidešimt pirmą kartą. Turizmo būrelio vaikams organizuojamos ir stovyklos, kurių metu vaikai ir jaunimas žygiuoja įvairiais numatytais maršrutais. Taip praeita yra gal ir ne vienas tūkstantis kilometrų ir tai padaryta ne per metus. Bet žygio esmė – ne nueiti kilometrai, o laikas, praleistas kartu, bendrystė, pagalba vienas kitam, sunkumų įveikimas komandoje. O jų tikrai kyla. Labiausiai išryškėjančios teigiamos jaunuolių savybės – supratingumas ir empatija. Įvairūs žygiai jaunimą grūdina ir verčia judėti į priekį. Padėka tiems, kas sugeba ir skatina save aktyviai praleisti laisvalaikį ir tobulėti.


Skiria Kovo 11-ajai
– Papasakokite plačiau apie organizuojamą jaunų žmonių Kovo 11-osios žygį?
– Prieš metus įsikūrė neformali jaunimo grupė „Gargždų turistai“ ir jie kartu su vadovu bei visa Laisvalaikio centro bendruomene suorganizavo 11 km žygį aplink Gargždus, skirtą Kovo 11-ajai. Įsitraukė labai daug ne tik jaunų, bet ir vyresnių žmonių iš Gargždų miesto ir Klaipėdos rajono. Buvo labai smagu ir gražu matyti, su kokia nuostabia nuotaika žmonės žygiuodami susitikdavo, bendraudavo ir kuriam laikui net pamiršdavo, jog turi mobiliuosius įrenginius. Nešini Lietuvos vėliavėlėmis žmonės ėjo ir turėjo pažymėti, kad dalyvavo tam tikrose vietose. Kartu su vadovu jaunimas vėl organizuoja žygį šiais metais, tačiau šį kartą nuspręsta pakviesti mokyklas, mokinius, jaunimą, todėl kreipėsi į nevyriausybines organizacijas, mokyklų prezidentūras, kad jungtųsi jaunimas iš viso rajono. Taip pat norima paminėti Jaunimo metus Lietuvoje. Žygis vyks kovo 11 d. Jos pradžia 10.00–11.00 val. (su registracija) prie Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro, Laugalių g. 6, Gargždai. Viešoji įstaiga „Baltijos štormas“ pristatys jaunimui partizaninį judėjimą, supažindins su karių aprangomis, ginklais. Prie žygio prisidedančių organizacijų atstovus gegužės mėnesį kviesime į Kuršių Neriją į dar vieną žygį ir kursime viziją, kad jaunimo pėsčiųjų žygiai taptų mūsų rajono jaunimo vizitine kortele ir taip prisidėtume prie jaunimo politikos kūrimo Klaipėdos rajone.
– Ar žygio metu turite savitų tradicijų?
– Žygiuojant gražiai bendraujama. Dainuojame dainas, nešame savo šalies ir savo įstaigos vėliavas. Dalijamės, ką išgyvename, kaip jaučiamės, kur šiandieną esame, kartais nusikeliame net į praeities įvykius, aptariame kiekvieno žygio prasmę ir reikšmę. Šie žygiai suteikia labai daug jėgų fiziškai bei emociškai. Kitas dalykas, pripažinkime, jaunimas dabar labai daug laiko praleidžia prie informacinių technologijų ir tas „atsiplėšimas“ nuo virtualaus pasaulio ir grįžimas į realų suteikia labai daug vidinės ir fizinės galios. Pasibaigus žygiui, jauni žmonės visada sako, kad patys nesitikėjo, jog galima tiek daug nueiti, ir tikrai tuo metu visi mėgaujasi gamta ir supančia bendryste.


Pasiruošti sunkumams
– Koks pats ilgiausias suorganizuotas žygis?
– 2019 metais Biržų rajone buvo suorganizuotas 100 kilometrų žygis „Ekspedicija šiaurinė žemės gelmė“. Jis truko penkias dienas, o tikslas – susipažinti su Lietuvos šiauriniu kraštu, kuris tada dar nebuvo labai populiarus. Nuėjome į patį šiauriausią Lietuvos tašką, į patį žemėlapio kampelį, kuris ribojasi su Latvija. Tai buvo labai didelis įspūdis ir savotiškas iššūkis. Miegojome iš anksto susitartoje įstaigoje (mokykloje, kultūros namuose) ant grindų, ant kilimėlių. Pati tai patyriau ir įveikiau, vieną dieną buvo labai sunku. Likau paskutinė, ėjau, kai jau temo, ir galvojau: gulsiu į griovį ir numirsiu. Vieni verkia, kiti apsikabina, padeda ir užjaučia vieni kitus, jei reikia, paneša krepšį, dalijasi vandeniu ir maistu. Tik­rai būna visko – nuovargio, isterijos priepuolių, bet tam ir yra komanda, kuri sugeba motyvuoti, pastiprinti bei padėti judėti toliau. Tuomet ir atsiskleidžia geriausios jaunimo savybės.
– Kaip pasiruošti žygiui?
– Pirmiausia bent savaitę prieš žygį reikėtų šiek tiek pajudėti, pasivaikščioti, kad fiziškai paruoštume savo kūną. Taip pat reikėtų įvertinti savo sveikatą, nes kartais žmonės užsibrėžia per daug ir tik po to išsiaiškiname, kad kažkas negerai. Kitas labai svarbus patarimas – pasirinkti gerą, patogią avalynę, kuri jau yra patikrinta, ir tinkamą aprangą. Reikia pasiruošti ir bet kokiam orui. Būtina turėti vandens, lengvo maisto. Žygiai yra labai puiki galimybė pažinti savo kūną, sveikatą bei dvasią, taip pat komandą, kuri yra šalia.


Kalbėjosi
Danielė DOMEIKYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių