Patyręs žurnalistas atvėrė rajono perlus ir legendas

„Autoriui, kurį daugelis dar prisimena, būtų labai malonu, jei jie pravertų miesto knygyno duris ir atskleistų mano knygos puslapius. Būčiau dėkingas kiekvienam gargždiškiui už dėmesį man ir mano knygai“, – kalbėjo A. Pipiras.

 

Klaipėdos krašte gausu gabių menininkų, senovinės architektūros šedevrų, unikalių lankytinų vietų. Tai pastebėjo ir knygoje „Klaipėdos krašto perlai ir legendos“ aprašė seniausias Vakarų Lietuvoje žurnalistas, pirmuosius profesinius žingsnius žengęs „Bangoje“, Alfonsas Pipiras. Autorius įsitikinęs, kad jaunimui reikia pažinti gimtojo krašto vietoves, o tik tuomet pulti žvalgytis svetur.

Knygą „Klaipėdos perlai ir legendos“ galima įsigyti Gargždų knygyne. Skatina jaunimą pažinti tėvynę

– Apie ką rašote savo knygoje? Kaip ją pristatytumėte skaitytojams? Kaip sugalvojote pasirinkti būtent tokią tematiką?

– Mane stebina naujosios kartos merginų ir vaikinų noras skristi, važiuoti kuo toliau nuo tėvynės. Tarkime, pabuvoti Antalijoje, Maljorkoje, Anemijoje, Kipre, Hurgadoje, Tenerifėje, kitų pasaulio kraštų kurortuose. Pamato per kelis kilometrus nusidriekusių paplūdimių gausą, pasidžiaugia šiltų jūrų vandens privalumais, o daugiau nieko įspūdingo papasakoti televizijos laidose ir spaudoje informacijos ištroškusiai Lietuvos visuomenei negali. Nebent apie susitikimus su tenykščiais gyventojais, krokodilais ir kitais pavojingais vandens gyviais. Susimąsčiau, ar neverta jaunimui pirmiausia gerai susipažinti su savo tėviškės privalumais, mūsų pamario ir pajūrio perlais – gamtos stebuklais, o tik tada vykti į svečias šalis.

Tad nutariau parašyti knygą apie Klaipėdos krašto išskirtines lankytinas vietas, supažindinti žmones su lietuviškos gamtos grožybėmis. Kai kurie oponentai sako, kad viską galima rasti internete. Abejoju: jei nežinosi objekto pavadinimo, gi nieko ir nerasi. O štai mano knygoje susistemintos visos unikalios Klaipėdos krašto vietovės. Belieka tik pasirinkti maršrutą ir transporto priemonę.

Pirmieji žurnalistiniai ieškojimai – Gargžduose

– Gargždai – Jūsų jaunystės miestas. Jiems knygoje skiriate nemažai vietos.

– Šiame mieste sukūriau šeimą, užauginau dvi dukreles, o pats jau pasenau. Bet mintimis aš dar jaunas. Šiame mieste susipažinau su daugeliu gerų žmonių. Kai retkarčiais apsilankau Gargžduose, pasijuntu tarsi antroje gimtinėje. Juk ten palaidoti mano tėveliai.

– Esate seniausias Vakarų Lietuvoje žurnalistas, įpusėjęs 78-ius gyvenimo metus. Galbūt ir pirmieji žurnalistiniai žingsniai pradėti „Bangoje“?

– Mano, jauno klaipėdiečio, pažintis su Gargždais ir žurnalistika prasidėjo nuo pirmojo „Bangos“ laikraščio išleidimo. Pamenu, kaip mane, miesčioniuką, vežiojo po kaimus šviesios atminties Algimantas Ulba, dabar jau senjoras Valentinas Kremeris, padėjęs pažinti iki to laiko dar nematytą javų kombainą, pažvelgti į artojų nutiestas arimų vagas. Daugiausia laiko aš bendravau su tuometės žemės ūkio valdybos specialistais, LŽI Vėžaičių filialo mokslininkais, kultūros darbuotojais.

Kai buvau pakviestas atstovauti Klaipėdos rajonui Valstybiniame televizijos ir radijo komitete, privalėjau kurti vietines radijo laidas „Kalba Gargždai“. Jos prasidėdavo nuotaikinga daina „Gražūs Gargždai“, sukviesdavusios prie radijo taškų kone visą rajono gyventojų auditoriją. Norėtųsi, kad ši daina skambėtų kaip Gargždų himnas ir dabar rajono Dainų šventėse, kituose kultūros renginiuose.

Širdį džiuginantys prisiminimai

– Kokios Klaipėdos rajono vietas mėgstate labiausiai? Kas yra tie didieji rajono perlai?

– Nuostabiai pasikeitė Gargždų centrinė gatvė. Miestą puošia grakšti Gargždų bažnyčia, tarsi savo didingu bokštu skrodžianti dangų, kurios gali pavydėti kitų parapijų gyventojai. Pasigrožėjimo vertas Ablingos memorialinis ansamblis, Vėžaičių dvaro sodyba su įspūdingais vartais, I. Simonaitytės memorialinis muziejus, Agluonėnų etnografinė sodyba, Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia, Lankupių šliuzas, Vilhelmo kanalas, J. Gižo etnogtafinė sodyba-muziejus, lakūno Stepono Dariaus gimtinė-muziejus su simboliniu kompasu. Žavi rajono pakraštyje stūksanti senoji Dreverna su šiuolaikiniu uostu, Radailių dvaras. O kiek dar liko nepaminėtų piliakalnių!

– Kokius prisiminimus kelia šis kraštas?

– Įsimintini pasivaikščiojimai po šimtametį Gargždų parką. Nepamirštamos savaitgalių išvykos į gargždiškių pamėgtą Minijos slėnį, kur vykdavo įvairūs renginiai, renovuotas stadionas – jaunimo pamėgta poilsio vieta.

Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ

Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content