Piktų komentatorių aukso amžius baigėsi?

„Ko neišdrįsta pasakyti gyvai, labai lengvai gali parašyti internete“, – visuomenės problemą įvardijo teisininkė Monika Guliakaitė

Keli neapykantos ar šmeižto žodžiai internete – ir kelias į medžiotojo, verslininko ar notaro specialybę užkirstas. Nors viešosios tvarkos pažeidimai internete dar visai nauja sfera, tačiau jau fiksuojamas masinis neapykantos kurstymo ir šmeižto antplūdis. Vien per šiuos metus Policijos virtualus patrulis sulaukė 7 423 pranešimų dėl įtariamų pažeidimų viešoje erdvėje. Juk lietuvių liaudies patarlė byloja – pikto žmogaus kalba badosi. Tačiau policija patikino – už aštrius spyglius teks atsakyti.

Gėda prieš save ir kitus
Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, jog visi asmenys turi teisę į nuomonę ir laisvę ją reikšti. Vieni žmonės šia laisve nepiktnaudžiauja, o kiti laiko absoliučia tiesa, net jei ta nuomonė žeidžia kitus. Tai ypač pastebima internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, kur suteikiama galimybė išsakyti savo mintis po kitų žmonių ar institucijų įrašais. Tačiau už netinkamus įžeidinėjimus viešoje erdvėje gresia baudos.
Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) projektų vadovė, teisininkė Monika Guliakaitė akcentavo, kad LR Konstitucijos 25 straipsnis nurodo, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti: „Vis dėlto tame pačiame straipsnyje nurodyta, jog saviraiškos, žodžio laisvė nėra absoliuti – ji nėra suderinama su nusikalstamais veiksmais, t. y. tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“
Tad laisvė į nuomonę galioja tada, kai ji nepažeidžia kito žmogaus laisvės, garbės ir orumo. O piktnaudžiaujant – numatytos atitinkamos administracinės bausmės už viešosios tvarkos pažeidimą internete. Pasak Policijos virtualaus patrulio, veiklą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjusio nuo praėjusių metų balandžio, per šiuos metus gauti 7 423 pranešimai dėl įtariamų pažeidimų viešoje erdvėje, pradėtos 134 administracinio nusižengimo teisenos ir 18 ikiteisminių tyrimų.
Policijos virtualus patrulis viename įraše pasidalijo, kad už savo žodžius ir veiksmus visada tenka atsakyti. „Kai žmogus negalvoja, ką daro, keikiasi internete, blevyzgoja, įžeidinėja ir žemina kitus, vėliau telieka tik gailėtis ir guostis savo sėbrams, kad buvo nubaustas ir turės sumokėti baudą. Bet ne pinigai čia svarbiausia. Reputacija svarbiau“, – „Facebook“ įraše teigia Policijos virtualus patrulis ir skatina susimąstyti prieš rašant, mat tai kainuos ne tik baudą nuo 30 iki 140 eurų, bet ir įrašą Valstybės registre – Viešosios tvarkos pažeidėjas. O tai sukelia problemų darbinantis, kuriant verslą, norint tapti medžiotoju, notaru ar inkasatoriumi. „Ir visa tai tik dėl kažkokio banalaus komentaro ar siužeto, kai norėjai tik pasirodyti. Susigadinti reputaciją paprasta. Atgauti – neišpasakytai sudėtinga“, – atsakomybės už savo veiksmus svarbą pabrėžė Policijos virtualus patrulis.

Pyktis – ir žmonėms, ir valdžiai
LŽTC projektų vadovės ir teisininkės M. Guliakaitės teigimu, neapykantos kalba – tai žodžiu, raštu ar kita forma, pavyzdžiui, vaizdais, viešai skleidžiama informacija, kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų. „Šioms veikoms yra būdinga tai, kad jos dažniausiai reiškiasi kalbos pagalba, t. y. raštu ar žodžiu. Pavyzdžiui, asmuo socialiniuose tinkluose rašo rasistinius ar homofobiškus įrašus, kurie žeidžia kito žmogaus orumą. Siekiant įrašus identifikuoti kaip neapykantos kalbą, jų turinys turi būti susijęs su menkinimu, niekinimu, tyčiojimusi, diskriminacija ir/ar neapykantos skatinimu, smurtu“, – paaiškino teisininkė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog ne kiekvienas neigiamas ir žeidžiantis komentaras laikomas neapykantos kalba, mat esminis momentas taikant baudžiamąją atsakomybę yra kaltininko išankstinis nusistatymas. „Nesant šio motyvo pati neapykantos kalba savaime nėra nusikalstama veika. Neretai komentarai internete nesiekia tokio pavojingumo, kurio reikalauja baudžiamoji teisė, ir tokiu atveju neapykantą internete kurstantys asmenys gali apskritai išvengti bet kokios atsakomybės ir toliau sėkmingai rašyti komentarus, niekinančius bei žeminančius tam tikras visuomenės grupes“, – spragas įvertino M. Guliakaitė ir pridūrė, kad įžeidinėtojai internete yra įvairaus amžiaus, tiek jaunosios, tiek vyresniosios kartos atstovai.

Lietuvos policijos departamento atstovas spaudai informavo, kad už asmens įžeidimą ar šmeižtą numatyta atsakomybė pagal LR baudžiamojo kodekso ir administracinių nusižengimų straipsnius. Kada pradedamas ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo bylos teisena – sprendžiama individua­liai. „Nors ANK 481 straipsnio dispozicijoje nurodoma, kad atsakomybę užtraukia neteisėti veiksmai, kurie padaryti viešose vietose, tačiau remiantis teismų praktika, internetinė erdvė irgi yra prilyginama viešai vietai, todėl už necenzūrinius žodžius, įžeidžiamus komentarus gali kilti atsakomybė“, – akcentavo atstovas spaudai.
Jis papildė, kad, populiarėjant soc. tinklams, policija pastebi ir šmeižiančių ir žeidžiančių garbę ar orumą komentarų didėjimą. „Asmenys elektroninėje erdvėje jaučiasi labiau atsipalaidavę ir galvoja, kad savo nuomonę gali reikšti be ribų ir nebaudžiami. Beveik po kiekvienu straipsniu apie mūsų politikus arba kitus viešus asmenis galima rasti šmeižiančių arba garbę ir orumą žeminančių komentarų, taip pat tai liečia ir kitas asmenų grupes, ypač prieš LGBTQ+ asmenis“, – teigė atstovas spaudai ir pridūrė, kad dažnai po viešų įžeidinėjimų pokalbiai pratęsiami privačiose soc. tinklų grupėse ar susirašinėjimo kambariuose.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Astos Kažukauskienės teigimu, Informacijos analizės skyriaus duomenimis, per 2022 m. Klaipėdos apskrityje dėl įvairaus pobūdžio šmeižimo (ne tik elektroninėje erdvėje) (pagal LR BK 154 str.) yra pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai. „Per visus 2021 m. pagal minėtą LR BK straipsnį buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai“, – nurodė specialistė.

Įžeidinėjimai – skaudūs, bet įrodyti – sunku

Neretai įvairios Lietuvos žvaigždės, nuomonės formuotojai susilaukia neigiamų komentarų dėl išvaizdos, asmeninio gyvenimo peripetijų, publikuojamo turinio socialiniuose tinkluose. Tačiau skaudžių komentarų, replikų naštą patiria ir paprasti gyventojai. Štai Lietuvoje jau daugiau nei penkis metus skaičiuojantis Sunit (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad įžeidinėjimų sulaukia tiek iš praeivių gatvėje, tiek iš žmonių internete. Ir visa tai – dėl jaunuolio kilmės. „Esu iš Indijos, atvykau į Lietuvą studijuoti mechaninę inžineriją. Ir nors studijas jau baigiau, nutariau likti Lietuvoje, čia įsikūriau Kaune. Tačiau didžiausias minusas – žmonių tolerancijos trūkumas, – komentavo jaunuolis. – Kelis kartus ieškojau naujų pažinčių „Tinder“ ir „Snapchat“ socialiniuose tinkluose. Tačiau mane nuvylė realybė: tiek merginų, tiek vaikinų buvau išvadintas „purvinu“ ir man buvo liepta grįžti į savo šalį.“

Sunit prisiminė, kad po tokių komentarų pasijuto prastai. Buvęs studentas bandė suprasti, kodėl kai kurie lietuviai jaučia neapykantą kitataučiams, tačiau atsakymo rasti nepavyko. Paklaustas, ar kreipėsi dėl tokių įžeidinėjimų į atitinkamas institucijas, vaikinas pripažino, kad nerinko įrodymų. „Lietuvos biurokratija man sunkiai įkandama, be to, yra ir kalbos barjeras. O soc. tinklas „Snapchat“, išėjus iš pokalbio lango, ištrina žinutes, tad neturėjau galimybės surinkti įrodymų“, – atskleidė Sunit. Jis akcentavo, kad su tokiomis situacijomis susidūrė ir keli jo draugai, tad vaikinai dabar stengiasi atidžiau rinktis, su kuo bendrauja.

Nepraustaburniams trūksta išsilavinimo
Tad iš kur kyla toks komentatorių pyktis ir nepasitenkinimas, privedantis prie įžeidinėjimų ir šmeižto? LŽTC projektų vadovė atskleidė, jog priežastis gali būti ne viena. Tai ir nepakankamas švietimas, tolerancijos stoka, teisėsaugos institucijų dėmesio trūkumas, visuomenės abejingumas atpažįstant ir reaguojant į neapykantą. Taip pat gajus ir argumentas dėl žodžio laisvės ir neapykantos kalbos santykio. „Socialiniai tinklai, naujienų portaluose esančios komentarų sekcijos suteikia galimybę greitai ir neretai anonimiškai dalintis savo nuomone su šimtais ar net tūkstančiais skaitytojų. Dažnai anonimiškumas ar bent jau atstumas, kurį suteikia internetinė erdvė, leidžia žmonėms reaguoti aštriau, įžeidinėti kitus ar net kurstyti neapykantą. Ko neišdrįsta pasakyti gyvai, labai lengvai gali parašyti internete“, – visuomenės problemą įvardijo M. Guliakaitė. Pasak teisininkės, žmonės dažnai nejaučia ribos tarp to, ką pasilaikyti sau, ir to, kuo pasipiktinti internete, tad taikiniu tampa ne tik politikai, bet ir paprasti asmenys.
Panašios nuomonės šiuo klausimu laikosi ir Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Paulita Gulbinaitė. Pasak specialistės, anonimiškumas ir yra viena iš pagrindinių paskatų laisvai reikšti savo nuomonę internete. „Tyrimai rodo, kad šis atsijungimas nuo žmogaus, savęs ir įprasto gyvo bendravimo leidžia žmogui pasakyti tai, ką norėtųsi, bet kartais sustabdo socialinio bendravimo apribojimai. Tai yra visiškas pasidavimas impulsams, dažnai kylantis iš santykių problemų, pavyzdžiui, pavydo, skyrybų, neapykantos, arba matant, kad kitas žmogus jau įžeidinėja (noras prisidėti prie kitų)“, – psichologines smurto priežastis aptarė P. Gulbinaitė.
Psichologė pabrėžė, kad komentatoriai dažnai savo neapykantos, šmeižto nesureikšmina ir dėl galimų technologinių žinių stygiaus, ir dėl netinkamo laisvos nuomonės supratimo. Mažesnis informacinių technologijų naudojimas reiškia, kad žmogui tampa sudėtingiau suprasti, kaip atrodys neigiamas komentaras, paliktas po įrašu ar straipsniu viešoje erdvėje, kas jį matys. Taip pat trūksta ir suvokimo, kad kitoje ekrano pusėje taip pat yra žmogus, kuris turi jausmus. „Reikia atsiminti, kad internetas yra naujas fenomenas. Vyresnė karta gyveno kitaip, prieš internetą, o dabartinis jaunimas auga telefonų, planšečių apsuptyje, tad gali lengviau suprasti įžeidinėjimo įtaką. Laikai keičiasi, tai reiškia, kad laisvo žodžio reikšmė irgi keičiasi“, – akcentavo P. Gulbinaitė. Ji pridūrė, kad dar viena problema tampa ir per didelis informacijos srautas – tenka įvertinti, į ką reaguoti. Tad įrankiu nukreipti dėmesį nuo savo problemų tampa kiti asmenys, mat lengviau kritikuoti kitą nei save patį.

Patarimai, ką daryti įtarus garbės ir orumo pažeidimą:
Patariama išsaugoti komentarus ar kitą informaciją, kuri atsakingoms institucijoms galėtų padėti vertinti situaciją, spręsti atsakomybės klausimą. Asmenys dėl garbės ir orumo pažeidimo taip pat gali kreiptis į teismą civiline tvarka, reikalauti atlyginti dėl tokios informacijos paskleidimo jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pareigūnai ragina visada pranešti policijai per www.epolicija.lt
Svarbu neignoruoti internete pastebėtos neapykantos kalbos. Apie komentarus, kurie galimai atitinka Baudžiamojo kodekso 170 str., galima pranešti alternatyvioje pranešimų platformoje www.manoteises.lt/pranesk arba www.epolicija.lt.

Gabrielė ČIUNKAITĖ