Pirmųjų Agluonėnų mokyklos pedagogų šviesa
S. Račkauskas su klase.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, į ištuštėjusį Agluonėnų kaimą 1945 m. atvyko jaunas mokytojas Stasys Račkauskas. Mokykla, kurioje paskutiniais karo metais šeimininkavo rusų kareiviai, buvo suniokota: išdaužyti langai, sienos, sulaužyti suolai. Su mokinių tėvais mokytojui reikėjo ilgai ir kantriai dirbti, kad pastatas vėl taptų mokykla. Mokyklos atidarymo iškilmės įvyko tiktai 1946 m. balandžio pirmą dieną, taigi prieš 70 metų, atvyko 47 mokiniai. Tačiau kiekvienais metais mokinių daugėjo, nes į apylinkę atsikėlė nemažai naujų gyventojų iš kitų rajonų. S. Račkauskas tapo mokyklos vedėju, o po kelerių metų – septynmetės mokyklos direktoriumi.
S. Račkauskas gimė Skuodo rajone, Mosėdžio kaime, gausioje šeimoje. Iš septynių vaikų jis buvo šeštasis. Mokėsi Skuode, vėliau Plungės jėzuitų gimnazijoje, kur buvo labai griežta tvarka. Mokiniai –
vieni berniukai, o mokytojai – vieni vyrai – jėzuitai vienuoliai. To griežto auklėjimo pėdsakus galėjo pajusti ir Agluonėnų mokytojai bei mokiniai.
1939 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, bet netrukus prasidėjęs karas studijas nutraukė. Vokiečių okupacijos metus praleido tėviškėje, o 1945 m. atvyko į Klaipėdos rajoną ir gavo paskyrimą į Agluonėnų pradinę mokyklą. Vėliau neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur 1962 m. baigė fizikos-matematikos fakultetą.
Direktorius buvo sumanus. Prie mokyklos užveisė sodą (jo obelys ir dabar žydi kiekvieną pavasarį), kurio vaisiais po kelerių metų jau vaišinosi mokiniai ir mokytojai. Didesnę dalį vaisių parduodavo, o už gautus pinigus pirkdavo mokymo priemones. Svarbus pirkinys buvo radijas.
Tačiau S. Račkauskas buvo nepartinis, o tarybiniais laikais tai buvo didelis minusas. Todėl 1964 metais Agluonėnų septynmetės mokyklos direktoriumi buvo paskirtas kitas pedagogas (A. Patackas). Direktoriai keitėsi, o S. Račkauskas dirbo matematikos ir darbų mokytoju iki 1987 metų Agluonėnų septynmetėje, vėliau (1969 m.) aštuonmetėje ir dar vėliau – devynmetėje mokykloje.
1946 m. į Agluonėnų pradinę mokyklą buvo paskirta Stasė Oželytė, prieš metus baigusi Švėkšnos gimnaziją. Netrukus Stasė ir Stasys susituokė. Mokytoja prisimena: „Mes į mokyklą atvažiavom kaip stovim. Mokytojų butas mokykloje buvo tuščias, tačiau per karą labai nukentėjęs. Baldų jokių. Padėjo mokinių tėvai. Padovanojo būtiniausius baldus, atvežė malkų. Viena kaimynė atnešė krepšį bulvių, kita – daržovių, trečia – pieno, sūrį. Kai kas nors papjaudavo kiaulę, skerstuvių atnešdavo ir mums. Valdžia mokytojais irgi rūpinosi. Už korteles parduotuvėje galėdavom gauti keletą kilogramų miltų. Išmokau kepti duoną. Atlyginimas – 45 červonsai. Gavę pirmą atlyginimą, už tuos pinigus nusipirkom būtiniausius daiktus. Aš nusipirkau šilkines kojines, sąsiuvinių, rašalo, o Račkauskas – skutimosi priemonių. Bet buvo linksma. Į mokyklos kiemą rinkdavosi visos apylinkės jaunimas. Klausydavomės radijo, žaisdavom tinklinį. Kai pavargdavom, susėdę dainuodavom. Mes labai susidraugavom su kaimo jaunimu, mokinių tėvais. Mus kviesdavo į vestuves, į krikštynas.“
Stasė visą gyvenimą dirbo su pradinėmis klasėmis. Ji buvo mylima kelių kartų Agluonėnų apylinkės vaikų pirmoji mokytoja. 1966 metais apdovanota Lietuvos TSR Švietimo ministerijos garbės raštu.
Stasys Račkauskas mirė 2007 metais, eidamas 85 metus. Mirė per pačias Kūčias. Buvo pašarvotas mokyklos aktų salėje, palaidotas Agluonėnų etnografinėse kapinaitėse, esančiose netoli mokyklos, kur palaidoti vieni pirmųjų Agluonėnų mokyklos mokytojai Gyzė ir Kūmutaitis. S. Račkauskienė čia atgulė 2013 m.
Danutė PLAUŠKIENĖ
