Poezijos artistė atrakino žiūrovų širdis

V. Kochanskytė pristato programą apie I. Simonaitytę Priekulės miesto ir žirginio sporto šventėje. Muzikos kūrinius atliko Priekulės kultūros centro neformalaus ugdymo grupė „Skambančios gaidos“.

Lietuviško žodžio, kultūros puoselėtoja ir skleidėja, teatro, televizijos, kino ir poezijos aktorė Virginija Kochanskytė žavi ne tik neabejotinais gabumais, balso tonu ar sukauptu solidžiu patirties bagažu, tačiau ir užkrečia meile teatrui, įkvepia pažinti kultūros klodus, o svarbiausiai – romantiška moteris įpučia gaivų gūsį svajonių ir žaismo į kiekvieno žiūrovo širdį. Priekulėje Ievos Simonaitytės muziejuje „Banga“ šnekučiavosi ir mėgavosi kiekviena pokalbio su ja minute.

Suvokti savo gyvenimo uždavinį

V. Kochanskytė, baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, vaidino Šiaulių ir Kauno dramos teatruose. Ji yra sukūrusi daug įdomių ir įsimintinų vaidmenų, už kuriuos pelnė ne vieną aukštą apdovanojimą. Didžiąją savo kūrybinės energijos dalį aktorė skiria kameriniams projektams. Ją pelnytai galima vadinti viena iš pirmųjų aktorių, kuri Lietuvos teatrinėje erdvėje įtvirtino „poezijos artistės“ sampratą kaip savarankišką, savitą ir labai įdomų žanrą. „Rašau kamerinių spektaklių scenarijus, juos režisuoju, kuriu įvairių Lietuvos ir užsienio poetų bei rašytojų literatūrines kompozicijas. Itin vertinu Klaipėdos rajono – Gargždų, Priekulės kultūrinį gyvenimą. Mane žavi, kai palyginti nedideli miestai geba sukurti ir išpildyti kiekvieną renginio detalę, atliepti žiūrovą. Žmonės čia paprasti ir nuoširdūs“, – kalbėjo V. Kochanskytė.

Aktorei vardijant įstabius biografijos faktus, pasiteiravome, kokia gi jos gyvenimo sėkmės formulė. „Nesivaikyti madų, nesiglemžti pinigų, nesivadovauti paklausos diktuojamomis taisyk­lėmis. Reikia klausyti širdies ir remtis intuicija. Tuomet visas duris atrakina žinojimas, kad eini savu keliu. Kai darai su meile, kiti tai pastebi ir įvertina, o tuomet esi visiems reikalingas ir matomas. Svarbu suvokti, koks kiekvieno mūsų uždavinys šioje žemėje. Nustebsite, tada kiekviena diena bus lyg šventė“, – motyvavo pašnekovė.

Aktorių daug – spektaklių mažai

Kaip rožė pakeri savo grožiu, tuo pat metu badydama spygliais, taip ir aktoriaus kelias neapsieina be pakilimų ir nuosmukių. Pasak V. Kochanskytės, teatrą prisijaukinti ir savo žiūrovą atrasti nėra taip paprasta. „Studijų metu atlikdami vaidmenis studentai įsivaizduoja, kad jų iškart laukia aukščiausio lygio spektakliai ir pagrindiniai vaidmenys, tačiau taip nėra. Aktorių yra daugiau nei vaidmenų ar režisierių. Norint rasti savo vietą po saule, privalu apsišarvuoti kantrybe, suvokti savo išskirtinumą ir atrasti žiūrovą“, – įžvalgomis dalijosi V. Kochanskytė.

Pasak jos, aktorius yra tarpininkas tarp atliekamo kūrinio ir žiūrovo. Jis turi atrasti gyvenimo spalvas, jausmus, išgyvenimus ir juos meistriškai perteikti publikai. „Aktorius nevaidina pats sau. Jo tikslas yra atrakinti žiūrovo širdį ir ją pripildyti. Scenoje atiduodi daug, bet dar daugiau gauni“, – svajingai pasakojo pašnekovė.

Pasigenda populiariosios literatūros

Dar sėdėdami mokyklos suole skaitome apie Vincą Kudirką, Ievą Simonaitytę, Kristijoną Donelaitį, Lietuvos kunigaikščius ir kitus, Lietuvos istorijoje palikusius ryškų savo pėdsaką. „Jų kūriniai, darbai ar žygdarbiai skambiai aprašyti ne vienoje knygoje, tačiau ar skaitydami susipažįstame su jų asmenybėmis, svajonėmis, jausmais“, – susimąstyti kvietė aktorė ir akcentavo, kad šios detalės itin įdomios inteligentiškam, apsiskaičiusiam, sąmoningam žiūrovui.

Analizuodama krūvas knygų, V. Kochanskytė stengiasi perteikti žymiuosius Lietuvos istorijos ir kultūros veikėjus tokius, kokius juos jaučia. V. Kudirką ji apibūdino kaip stiprų, charizmatišką vyrą, kuris, dar būdamas berniukas, savo rankomis susimeistravo smuiką, siekdamas išpildyti savo svajones. „Ryžtingas. Jautrus. Visa širdimi tikintis tuo, ką daro, ir ieškantis savojo kelio“, – apie jį kalbėjo aktorė.

O štai iš Priekulės kilusią rašytoją I. Simonaitytę ji įvardijo vitališka, savarankiška, užjaučiančia dievaite. „Kūrybinga, jaunatviška, aistringa, tvirta kaip uola dama. Savo gimtųjų namų patriotė. Pavyzdys visiems lietuviams“, – pridūrė ji.

Kultūros puoselėtoja tiki, kad interpretuoti žymius mūsų istorijos ir kultūros veikėjus puikiai sektųsi jauniems žmonėms, kurie išlaisvindami savo fantaziją kurtų lengvas, įtraukiančias ir įdomias istorijas.